2012 m. sausio 30 d., pirmadienis

"Ką reiškia pakliūti sueigon jaunuolių su atspariais skrandžiais, stipriais balsais ir dosnia širdimi"

Naujajame korporancijos blog'e atsiradus kelioms gan dalykiškų straipsnių apžvalgoms, nutariau pasidalinti su visais linksmesniu pasakojimu apie vieno italo apsilankymą neolithuanų rūmuose. Pasakojimas išspausdintas Džiuzepės Salvatoriaus knygoje  „Lietuva vakar ir šiandien“ (1932).

O visiems ne korporantams siūlau vasario 9d. 18val. ateiti pas mus į Svečių Vakarą ir patiems įsitikinti, "ką reiškia pakliūti sueigon jaunuolių su atspariais skrandžiais, stipriais balsais ir dosnia širdimi".

Skaityti toliau »

2012 m. sausio 27 d., penktadienis

Trimetės "Filiae Lithuaniae" veiklos apžvalga

Norėdama išlaikyti darnią pusiausvyrą - e.pavelde iškapsčiau trumpą žinutę apie studenčių korporacijos "Filiae Lithuaniae" veiklą. Apžvalga "Keli bruožai iš Filiae Lithuaniae korporacijos veikimo" publikuotas 1931 m. gruodžio 15 d. "Studentų balso" 1 numeryje. Parengtas paslaptingos "Korporantės" korporacijai "Filiae Lithuaniae" minint savo trečiąjį gimtadienį. Malonaus skaitymo ;)


2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Studentų korporacijų "Neo-Lithuania" ir "Lettonia" draugystės sutarties pasirašymas

Fil! Nerijus Skruodys vakar skelbtame įraše aptiko, kad draugystės sutartis su latvių studentų korporacija "Lettonia" buvo pasirašyta švenčiant "Neo-Lithuania" penkioliktą gimtadienį - 1937 m. lapkričio 14 d.

Proginiame "Akademiko" numeryje draugystės sutarties pasirašymas apsakytas detaliau, todėl dalinuosi žurnalo skiltyje "Akademinis gyvenimas" publikuotu straipsniu "Neolituanų ir lettonų draugiškumo sutarties pasirašymas". Galbūt bus įdomu susipažinti su iškilmių eiga ar pasisemti idėjų artėjančiam Korporacijos jubiliejui.

Tyliai sufleruoju, kad paspaudus pele ant paveikslėlio - jis padidėja - taip patogiau skaityti :)

2012 m. sausio 24 d., antradienis

Senosios spaudos lobiai: "neolituanai"

Noriu pasidalinti labai neblogos svetainės www.epaveldas.lt nuoroda. Šioje svetainėje galima gana paprastai aptikti tarpukario spaudoje publikuotas žinutes apie Korporaciją (tereikia paieškos laukelyje suvesti raktinius žodžius "neolituanai", "korporantai", "studentų korporacija", "Neolituania" ir pan). Jų būta visokiausių: nuo trumpų informacijų įrašų apie studentų leidžiamą spaudą ir pašaipių eilėraštukų iki detalių Korporacijos švenčių aprašymų ir publikuotų garbės narių sveikinimų, perskaitytų organizacijos sukakčių progomis. Neatmesčiau prielaidos, kad daugumą straipsnių parašė patys korporantai, galbūt dirbę tų periodinių spaudinių redakcijose ar turėję ten gerų bičiulių. Man atrodo nelabai tikėtina, kad Klaipėdos dienraštis galėjo taip stipriai domėtis mūsų korporacija, kad būtų pirmajame puslapyje išspausdinęs Prezidento A. Smetonos sveikinimo kalbą, pasakytą korporacijos "Neo-Lithuania" keturioliktojo gimtadienio proga. Manyčiau, kad labiau tikėtina prielaida apie žiniasklaidoje, kuri tada dar taip nebuvo vadinama, dirbusius neolithuanus. Ir tai nieko blogo, priešingai - rodo jų veiklumą ir pastangas garsinti savo korporaciją, demonstruoti žinomų asmenų jai rodomą prielankumą bei jos žinomumą.

Štai mano minėtas Prezidento Antano Smetonos sveikinimas "Neolituania prima inter paris", publikuotas 1936 m. Klaipėdoje leisto laikraščio "Vakarai" 270 numeryje:

"Korporacija Neolituania yra prima inter pares, lygiomis pirma tarp kitų korporacijų. Ji pirma davė pradžią mūsų universitete studentų organizacijoms, ji pirma iškėlė reikalą mokytis ir auklėtis tautiška linkme, pramintą mūsų didžiųjų tautos gaivintojų, kaip Basanavičius, Kudirka, Maironis, Tumas-Vaižgantas ir kiti. Kai taip, tai neolituanams reikia rodytis pirmiems moksle, pirmiems gerą būdą auklėjantis, pirmiems visur, kur tik reikalingas geras, darbas mūsų tėvynei ir mūsų tautai. Aš kalbu apie neolituanų pareigą, bet nekalbu apie jų teisę. Tik pasakysiu, kad bėgimo lenktynėms yra dėsnis: kas pirmesnis, tas geresnis, o kultūros darbe atžagariai: kas geresnis, tas pirmesnis. Šita prasme mokslo jaunimas turėtų vertinti savo ateities teisę.

Skaityti toliau »

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Krambambulis - tai palikimas, kai gėrė mūs' tėvai

Georg Mühlberg "Cantus", 1900. 





















Pirmą kartą apie krambambulį išgirdau draugų vestuvėse, kuomet nuo stalo pakilęs būrelis korporantų su trenksmu užplėšė "Krambambulį" - tradicinę korporantų dainą apie kadaise studentų mėgtą stiprųjį alkoholinį gėrimėlį, be kurio šieji negalėjo nė papietauti. O jau vien ko vertas painus priedainis, kurio, paragavęs tikrojo krambambulio, sklandžiai nė neišdainuotum:


Ei, juli juli...
Tuomet, kai mes juli juli, 
Kai išgeriam, krambabuli, 
Kram krim krambambuli, krambambuli.
Po šimts velnių, krambambuli,
Po šimts velnių krambambuli,
Kram krim krambabuli, krambambuli!


Skaityti toliau »

Maironio biografija (I dalis)

Maironis (Jonas Mačiulis) gimė 1862 m. Pasandravyje (Raseinių raj.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, trečiajame dešimtmetyje – Kauno universiteto profesorius. Mirė 1932 m.

Viešumoje Maironis atrodė oficialus, šaltas, nebuvo linkęs rodyti savo širdies. Gyvenime bu­vo valingas, tvirtas, atkaklus. Mėgo ir sunkų fizi­nį darbą. Lietuvos kultūroje Maironis užėmė ypatingą vietą. Jis yra lietuvių tautos dainius, sukūręs idealizuotą Lietuvos paveikslą ir suformulavęs XIX amžiaus tautos būties problemas.

100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė: “Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas.

Nuo 1928 metų gegužės 11 d. Maironis yra Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ garbės narys. Keletą metų prieš tai korporacija „Šatrija“ mėgino taip pat pasikviesti Maironį, tačiau nesėkmingai. Maironis, vos tik pamatęs korporantus, rūsčiai pasiūlė jiems išsinešdinti: „Aš studentų baliams aukų nedavinėju.“ – toks buvo jo atsakymas. Maironis nemėgo davinėti smulkių aukų, jis teikė tik stambaus masto aukas, pavyzdžiui, savo lėšomis pastatė religinio meno muziejų.



jun! Alina R.


2012 m. sausio 21 d., šeštadienis

Naujas tinklaraštis

Sveiki atvykę į korporantų rašomą tinklaraštį. Artimiausiu metu pradėsime skelbti įrašus.

O kol kas pasigrožėkite mūsų 2005 metų krepšinio komandos nuotrauka, kurią netyčia radau savo foto archyvuose.

Gaudeamus Igitur! Copyright © 2011 | Template design by O Pregador | Powered by Blogger Templates