Vaikštant po „Lietaus žemę“

Vieną penktadienį visai netikėtai atsirado galimybė apsilankyti Aido Giniočio režisuotame spektaklyje „Lietaus žemė“. Prisipažinsiu, kad ėjau nieko apie patį spektaklį nežinodama, nes jau nebuvo laiko apie jį pasiskaityti. Taip nutiko, kad ir vėlavau kelias minutes, bet pravėrusi duris atsidūriau visiškai kitame pasaulyje – laiko ratas pasisuko šešiasdešimt metų atgal.

„Tie, kas neatsimena  praeities klaidų, yra pasmerkti jas pakartoti.“ (George Santayana)

Rašoma internetiniame puslapyje prie spektaklio, kuris paremtas biografinėmis improvizacijomis, pristatymo.

Vienuolika rate sėdinčių žmonių, remdamiesi tikromis lietuvių istorijomis, jus perkelia į tarpukarį, vėliau pokarį ir pabaigoje vėl grąžina į dabartį. Jautru iki skausmo. Jautiesi tarsi slapčiomis stebėdamas žmonių džiaugsmą, atradimus, liūdesį, praradimus. Aktoriai žiūrovus įtraukia į savo kuriamų žmonių gyvenimus. Ore tiesiog tvyro milžiniška energija, kuri lyg laiko mašina įsuka žiūrovus į istorijos vingius.

Garsas. Nuo paukščių čiulbesio iki traukinio vagonų bildėjimo. Viską aktoriai kuria patys, veikdami kaip vienas organizmas. Jų atliekamos partizanų dainos užkabina giliai giliai.

Emocijos. Šeimos santykiai, meilė, išdavystė, mirtis ir dar daugybė atspalvių, su kuriais kiekvienas susiduriame savo gyvenime. Aktoriai priverčia tiek juoktis, tiek susimąstyti. Sukrėtė tardymo scena. Vienai iš aktorių kelis kartus trenkė antausius, Žiūrovai kiekvieną kartą trenkus nuščiūdavo. Negali patikėti, kad tai vyksta tavo akyse. Matai ašaras merginos akyse. Bet supranti, kad kadaise tardymai būdavo gerokai žiauresni, žalojant ne tik kūną, bet stengiantis paveikti ir sielą. Palūžę išpasakodavo viską, ką žino. Atsilaikę atsidurdavo Sibire arba būdavo nuteisiami mirties bausme.

Visos knygos, kurias iki šiol esu perskaičiusi apie tą laikotarpį, atgijo mano atmintyje žiūrint šį spektaklį. Ir ašaros tiesiog pačios ritosi skruostais. Nes tai – daugiau nei istoriniai faktai knygose. Tai – mūsų tautos praeitis, kurią dar mena daiktai, prakalbinami teatre.

http://www.scanorama.lt

Šių metų Europos šalių kino forumas „Scanorama“ baigėsi. Per 14 dienų spėjau pažiūrėti 42 pilno metro ir keletą trumpametražių filmų. Dalinuosi didžiausią įspūdį palikusių filmų, kuriuos tikrai vertėtų pamatyti, sąrašu. Vieni jų jus maloniai nustebins, kiti sukrės ar net privers piktintis, dar kiti – pareikalaus ištvermės (ne taip paprasta pažiūrėti filmą, trunkantį, pavyzdžiui, „tik“ 240 min.), tačiau abejingų nepaliks. Taigi:

„Išgyvena tik mylintys“ 

„Atsiverk man“ 

„Rajonas“ 

„Aš, aš pats ir mano mama“ 

„Borgmanas“ 

„Degantis krūmas“

„Džeki“ 

„Leila Furi“

„Miegantis grožis“ 

„Nepažįstamasis prie ežero“ 

„Praeitis“ 

Skaityti toliau »

Jūsu sāpes - mūsu sāpes...

nuotrauka pasiskolinta iš čia

Ketvirtadienis, lapkričio 7-osios vakaras, sukvietęs didelį būrį filijų į tradicinę korporacijos merginų ir moterų arbatėlę pasidalinti ne tik įspūdžiais su senokai matytomis draugėmis, bet ir kartu pasisemti naudingų ir naujų dalykų, pagilinti jau turimas žinias. Šio vakaro metu - žinias apie aprangos etiketą,  kuriomis pasidalinti tikrai nuoširdžiai sutiko filisterė Eugenija. 

Tai buvo neabejotinai daug diskusijų sukėlęs, tačiau ir ilgam atmintyje išlikęs vakaras. Ir širdyje, ir atmintyje ilgai neišdils šilta ir bičiuliška nuotaika bei naudingi patarimai. Esu tikra, kad tiek naujosios juniorės, tiek ir korporacijos senbuvės sužinojo naujų dalykų, su didžiuliu susidomėjimu klausėsi bei uždavinėjo klausimus. Cravate  noire ir cravate blanche, vizitinė suknelė - kokią aprangą rinktis korporacijos Alučiui, Vasario 16-osios pokyliui, vykstant į oficialius priėmimus kitose korporacijose ar studentiškose organizacijose? 

Ir iš tiesų, kaip parodė diskusija, aprangos etiketas – tai neišsemiama tema, kuri rūpi mažiau ar daugiau visoms merginoms. Žinoma, vaikinai taip pat ne išimtis, tad kitą kartą, ruošiantis svarbiausioms šventėms, bus daug lengviau patarti draugams, broliams ar kolegoms. Cravate noire ir cravate blanche, vizitinė suknelė ir kt. Dabar jau tikrai drąsiai galiu pasakyti kuo skiriasi šie aprangos kodai, ir kokiomis progomis kiekvieną iš jų reikia rinktis: 

Skaityti toliau »

Padėk taškus į vietą!

Andriaus Aleksandravičiaus nuotrauka pasiskolinta iš www.kauno.diena.lt

Vakar korporantai sudalyvavo "Neo-Lithuania" inicijuotoje akcijoje prieš naktinę prekybą alkoholiu vadinamuose "taškuose". Akcijoje dalyvavo apie 100 jaunų žmonių, "Apskrito stalo"prezidentas Mantas Jurgutis merui Andriui Kupčinskui įteikė didžiausių Kauno universitetų studentų atstovybių ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pasirašytą kreipimąsi.

Smagu, kad akcija padėjo miesto tarybai tinkamai apsispręsti - Kaunas tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kurioje nakties metu dalyje miesto barų yra draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais. Net jei toks draudimas mažai prisidės prie alkoholizmo žabojimo, uždarius "barų" ir "bistro" etiketėmis pasidabinusius "taškus", aplinkinų gyventojų naktys bus saugesnės ir ramesnės.

Apie akciją ir Kauno miesto sprendimą taip pat galite skaityti "Verslo žiniose", "Kauno dienoje", "Lietuvos ryte", "Balso" ir kitose naujienų svetainėse.

Pirmasis Lietuvos studentų korporacijų naujienlaiškis "Ad verbum"

Pasirodė pimasis Lietuvos studentų korporacijų naujienlaiškis, kuriame galite susipažinti su svarbiausia visų korporacijų veikla. Smagaus skaitymo!

Tradicinis literatūros vakaras buvo kiek netradiciškai literatūrinis - jo metu nebuvo skaitomos eilės ir niekas nepristatinėjo mėgstamos knygos. Šį vakarą labiau pavadinčiau diskusija. Tačiau tam, kad ji užsimegztų, reikėjo geros temos, aktyvios žmonių grupės ir iniciatorių. Viskas buvo. Tema – pilietiškumas. 

Vakarą pradėjo sen! Simas perskaitęs pranešimą apie pilietiškumą tarpukario laikotarpiu, o fil! Ričardas Ulozas kalbėjo apie pilietiškumą 90-tųjų revoliucijoje. Vakaras buvo tikrai jaukus, kiekvienas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Diskusijai plėtoti prireikė ne tik iškalbingumo, tačiau ir žinių, nes kalbėjomės  apie jaunimo pilietiškumą praeityje ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu visos studentiškos organizacijos buvo uždraustos, tačiau noras ugdyti pilietiškumą ir lietuvinti tautą išliko, todėl studentai toliau aktyviai veikė Lietuvos labui. 

Skaityti toliau »