 |
Remio Ščerbausko nuotrauka |
Koks
nuostabus dalykas, vis dėlto, yra knyga! Ji leidžia kiekvienam iš mūsų
pagyventi skirtinguose pasauliuose, keliauti laike, išmokti skraidyti ir netgi
pamatyti pasaulį žuvėdros ar burtininko akimis. O nuostabiausia tai, kad knyga
leidžia ją parašiusiam gyventi amžinai. Kuo išmintingesnis žmogus yra, tuo
svarbiau, kad jis tuo dalintųsi su kitais, ir išlaisvintų savo mintis nuo laiko
ribų. Juk kur kas drąsiau gyventi, žinant, kad su tais, kurių jau nėra, visada
galėsi susitikti jų knygose!
Kodėl tai
sakau? Nes vienas tekstas leido susitikti žmonėms, kurie šiaip niekada nebūtų
susitikę. Galbūt tas susitikimas buvo vienintelis, ir jie vėl prasilenks gatvėje
kaip nepažįstami, bet svarbiausia, kad jie, vis dėlto, susitiko, pasikalbėjo ir
išsiskirstė jau truputį kitokie – šiek tiek atviresni, drąsesni ir žinodami,
kad yra tų, kurie juos supranta.
Viskas
prasidėjo, kai su fil! Sikstu Ridzevičium susitikome vakare, skirtame profesoriaus LeonidoDonskio atminimui. Pasiskundžiau, kad jau nebeturėsiu galimybės jo pasikviesti
susipažinti su korporantais ir padiskutuoti, o fil! Sikstas iškart pasiūlė
mintį – juk liko visa krūva profesoriaus tekstų, kurie gali tapti puikia
pokalbio tema! Taigi gruodžio pradžioje pakvietėme visus į viešą diskusiją
„Lietuvos ateities scenarijai, remiantis Leonido Donskio mintimis“.
