Remio Ščerbausko nuotrauka

Koks nuostabus dalykas, vis dėlto, yra knyga! Ji leidžia kiekvienam iš mūsų pagyventi skirtinguose pasauliuose, keliauti laike, išmokti skraidyti ir netgi pamatyti pasaulį žuvėdros ar burtininko akimis. O nuostabiausia tai, kad knyga leidžia ją parašiusiam gyventi amžinai. Kuo išmintingesnis žmogus yra, tuo svarbiau, kad jis tuo dalintųsi su kitais, ir išlaisvintų savo mintis nuo laiko ribų. Juk kur kas drąsiau gyventi, žinant, kad su tais, kurių jau nėra, visada galėsi susitikti jų knygose!

Kodėl tai sakau? Nes vienas tekstas leido susitikti žmonėms, kurie šiaip niekada nebūtų susitikę. Galbūt tas susitikimas buvo vienintelis, ir jie vėl prasilenks gatvėje kaip nepažįstami, bet svarbiausia, kad jie, vis dėlto, susitiko, pasikalbėjo ir išsiskirstė jau truputį kitokie – šiek tiek atviresni, drąsesni ir žinodami, kad yra tų, kurie juos supranta.  

Viskas prasidėjo, kai su fil! Sikstu Ridzevičium susitikome vakare, skirtame profesoriaus LeonidoDonskio atminimui. Pasiskundžiau, kad jau nebeturėsiu galimybės jo pasikviesti susipažinti su korporantais ir padiskutuoti, o fil! Sikstas iškart pasiūlė mintį – juk liko visa krūva profesoriaus tekstų, kurie gali tapti puikia pokalbio tema! Taigi gruodžio pradžioje pakvietėme visus į viešą diskusiją „Lietuvos ateities scenarijai, remiantis Leonido Donskio mintimis“.

Skaityti toliau »

Korporacijų konventas 2016

Balandžio 16 dieną Vilniuje vyko bene svarbiausias tarpkorporacinis renginys Lietuvoje – korp! Tilia organizuotas Korporacijų Konventas 2016, kuris prilyginamas visuotiniam korporacijų susirinkimui. Renginio organizatoriai pakvietė visus kartu aptarti artėjantį Lietuvos šimtmetį, sustiprinti bendradarbiavimą ir, žinoma, – linksmai aptarti dienos darbus su dainomis, pokalbiais ir alaus bokalais.

Vėsią, bet saulėtą dieną pradėjome šv. Jonų bažnyčioje, dalyvaudami šv. mišiose, kurių metu skaitėme ne tik kunigo parinktą skaitinį, tačiau ir kiekvienos korporacijos atsiųstus maldavimus, prašydami taikos, drąsos, stiprybės ir tarpusavio supratimo, visiems kartu dirbant Pro Patria. Po mišių sekė eisena į Vilniaus universiteto mažąją aulą, kur vyko iškilmingas Konvento atidarymas su kiekvienos korporacijos sveikinimais. Iškart po jo patraukėme į Vilniaus senamiestį bendrų pietų.

Pasistiprinus, visų korporacijų juniorai patraukė į orientacines varžybas po sostinės senamiestį, o kamiltonų laukė svarbiausia dienos dalis – darbo grupės, kuriose aptarėme svarbiausius tarpkorporacinius klausimus. Pirmiausia, kiekviena korporacija pristatė savo idėjas Lietuvos šimtmečio šventei, vėliau visi pasiūlymai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal tematiką, ir spalvūnai, pasirinkę jiems labiau patinkančius pasiūlymus, porai valandų keliavo į atskiras auditorijas aptarti ir išgryninti būsimų renginių koncepcijas. Buvo siūloma apie korporacijas kurti filmą, aplankyti visų nepriklausomybės akto signatarų tėviškes, socialiniuose tinkluose publikuoti šimtmečio senumo straipsnius iš kiekvienos 1918 metų dienos, organizuoti diskusijų ciklą ir daugelį kitų.

Kol dvi grupės aptarinėjo artėjančią Lietuvos gimimo dieną, trečioji grupė sėdo prie diskusijų stalo dėl pasiūlytos pasirašyti deklaracijos. Aptarėme ateinančių Konventų organizavimo dažnumą ir taisykles, atstovų susirinkimo galią ir dalyvius, taip pat kalbėjome apie paties Konvento tikslą ir turinį. Po pasiūlymų lietaus ir aktyvių diskusijų, paruošėme tekstą, kuris greitu metu pasieks korporacijas ir lauks galutinio verdikto. Vėliau visų darbo grupių dalyviai susirinko bendram darbų aptarimui ir pasiektų susitarimų pristatymui.

Rimtai padirbėjus atėjo metas poilsiui – su karštos kavos puodeliu, mėgaujantis vakarėjančio miesto panorama, klausėmės juniorų, (įveikusių net 15 kilometrų pėsčiomis), įspūdžių. Trumpas jų nuotykių apibūdinimas skambėjo taip: „Galvojom, kad mirsim, bet patiko!“ O vėliau mūsų juniorės vardas skambėjo ir skelbiant nugalėtojų komandos pavadinimą!

 Su puikia nuotaika atkeliavome ir į visų lauktą linksmąją dalį – Alutį. Po orientacinių varžybų apdovanojimų, sveikinimų organizatoriams, dienos įspūdžių, pokalbių, dainų, daug juoko, skambių tostų, lygiosiomis pasibaigusių stalų varžytuvių ir vieningo korporacijų choro, traukiančio „Aš dar dainuosiu!“, atsisveikinome iki kito susitikimo. Ypatingais Lietuvai – 2018-aisiais metais, vėl pasimatysime sostinėje, kai pabūti kartu ir pasidalinti idėjomis, mus visus pakvies kolegos iš corp! RePublica.

sen! Eglė Valionytė

Mokomosios dirbtuvės „Koks atsakymas?“

 

Pirmąją pavasario dieną Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania rūmuose vyko mokomosios kūrybinės dirbtuvės-seminaras pavadinimu „Koks atsakymas?“. Korporacijos filisteris Aurelijus Daškevičius pakvietė svečią – Mindaugą Grajauską, kuris ir moderavo minėtas dirbtuves. Mindaugas – profesionalus lektorius, konsultantas, mokymų įmonės „Įdomi mintis“ įkūrėjas ir vadovas. Trijų valandų užsiėmime dalyvavę korporantai bei kiti kviestiniai svečiai turėjo galimybę atsitraukti nuo kasdienybės, padaryti pauzę ir pažvelgti į svarbiausias gyvenimo akimirkas kitu kampu.

Užsiėmimo metu buvo taikomas „POINTS OF YOU ^TM“ metodas, kurio pagrindinės sąlygos tokios: kiekvienas dalyvis buvo pasiruošęs po vieną labai svarbų gyvenimišką klausimą, į kurį niekaip neranda atsakymo, ir norint jį išspręsti, buvo pateikiamos specialios užduotys, padedančios pažvelgti į klausimą iš skirtingų perspektyvų.  Taip pat ir kiti kūrybinių dirbtuvių dalyviai, siekdami padėti vieni kitiems, dalinosi savo įžvalgomis, ieškant minėtų atsakymų. Dirbtuvėse tvyrojo ypatinga atmosfera, kurią sukūrė atpalaiduojanti ir padedanti susikoncentruoti muzika: dalyviai galėjo pažadinti vaizduotę, iš naujo pažinti savo asmenybę ar prisiminti idėjas, kurios galbūt kažkada atrodė neįmanomos, o pažvelgus kiek kitaip – tapo ranka pasiekiamos.

Bene smagiausia dalis dirbtuvėse buvo darbas grupėse, kai kiekvienas grupės narys turėjo pasirinkti atsitiktines kortas, kurios buvo naudojamos kaip specialioji šio saviugdos proceso dalis. Kiekvienas narys turėjo pasitelkti vaizduotę ir atvirai papasakoti savo grupei, ką kiekvienos pasirinktos kortos paveikslėlis bei pavadinimas pasako apie jį – kokias asociacijas kelia ir kodėl? Ši fototerapija padėjo pasinerti į gilesnį savęs pažinimą, prisiminti ir suvokti tam tikrus įvykius praeityje, kurie galbūt suformavo problemos priežastis, o taip pat suteikė galimybę išklausyti ir kitus dalyvius. Visgi reikia pripažinti, jog savianalizė yra pakankamai sudėtingas procesas, tačiau idėja ją paversti įdomiu žaidimu, panašiai kaip „Alias“, išlaisvino dalyvių fantaziją ir leido atrasti naujus savęs pažinimo kelius. 

Gera nuotaika ir kartais užplūstantis savęs pažinimo, o galbūt ir naujų idėjų ar netgi svajonių atsiradimo jausmas, lyg laiko mašina perkėlė visus į užsiėmimo pabaigą, kurioje moderatorius Mindaugas Grajauskas užduodamas klausimus, padėjo dalyviams pereiti nuo savo įžvalgų, atradimų, (o gal ir išvadų), prie konkrečių darbų, kurie ateityje padės įgyvendinti tai, apie ką kiekvienas galvojo, ir negalėjo išspręsti dar prieš sudalyvaujant dirbtuvėse. Renginio pabaigoje vedėjas paklausė, kam nepavyko rasti atsakymo į klausimą. Iš dalyvių reakcijos buvo galima suprasti, jog šios inovatyvios dirbtuvės buvo sėkmingos, o laikrodžiui rodant trisdešimt minučių po dvidešimt antros valandos, visiems buvo laikas namo.

sen! Mantas Narbutas

Išaušo dar vienas splavingas lapkričio mėnėsio šeštadienis, tačiau šis šeštadienis nepaprastas. Klausiate kodėl?  Atsakymas labai paparastas, nes antrajį šio mėnesio savaitgalį, t. y. lapkričio 14 d. jaunieji neolithuanai triukšmigai išėjo į gatves atšvęsti solidaus devyniasdešimt trečio gimtadienio! Kaip ir kiekvienais metais, sužvarbę korporantai, pučiant šaltam lapkričio vėjui, ankstyvą rytą buriavosi prie šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, kur 11 valandą mišiomis turėjo prasidėdi gimtadienio iškilmės. Aišku, pareigingieji korporantai pradėjo rinktis žymiai aksčiau, juk reikėjo pasikedenti plunksnas: persijuosti  ryškiaspalvėmis perpetėmis, nublizginti špagas ir galiausiai pasipuošus sniego baltumo pirštinėmis, pasiruošti garbingam Neo – Lithuania vėliavos įnešimui į bažnyčią. Paskui vėliavą į seniausią Kauno bažnyčią sugūžėjo gausiai susirinkę korporantai, kurie visuotinėje maldoje prašė laiminti bei stiprinti organizaciją, taip pat, kad jaunoji Neo – Lithuanų karta puoselėtų tradicijas, korporantyvizmą bei sėkmingai dirbtų Pro Patria! Nuskambėjus paskutiniams mišių varpams, korporantai tvarkingai išsirykiavo prie gotiškojo „perlo“, kur ilsisi garbės nario Juozo Tumo-Vaižganto širdis ir po trumpos kalbos skirtos prisiminti garbės nario indėlį į Tėvynės bei korporacijos augimą ir stiprinimą, korporantai atsivertę dainorėliuis su dainomis ir skardžiais būgno garsais žygiavo per Senamiestį bei Laisvės Alėją iki Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kiemelio, pakeliui dar sustodami atiduoti pagarbą prie Maironio, Antano Smetonos, Prano Gudyno, Jono Basanavičiau bei Petro Vileišio memorialų. Pasiekus galutinį eisenos tikslą bei sugiedojus Tautišką giesmę, visi šurmulingai nuskubėjo pirmojo prozit, kurio metu senai besimatę korporantai turėjo galimybę draugiškai pasišnekėti, prisiminti senus gerus laikus,  o juniorai galėjo susipažinti su rečiau matomais seniorais bei filisteriais taip tobulinant vidinę korporacijos komunikaciją, kuri yra kiekvienos organizacijos fundamentas. Trumpai pasišnekučiavę korporantai išsiskirstė lygintis marškinių, blizgintis batų, nes gimtadienis dar tik prasidėjo ir prieš akis dar laukė daug veiksmo. 

Skaityti toliau »

Šiandien Kauno Rotušėje vyko Kauno jaunimo apdovanojimai 2015 m. Jų metu korporacijos "Neo-Lithuania" vardas skambėjo net 5 kartus:

Nominacijai "Metų jaunimo lyderis" buvo pristatyta sen! Rūta Reifonaitė 
Nominacijai "Metų jaunimo iniciatyva" - fil! Aistė Gedvilienė 
Nominacijai "Metų jaunimo organizacija" - T.S.L. korp! Neo-Lithuania
Nominacijai "Metų jaunimo renginys" - "Trispalvis vakaras'15" ir "Vasario 16-osios pobūvis".

Smagiausia, kad korporantų darbas ir iniciatyvos buvo įvertinti - "Vasario 16-osios pobūvis" pelnė 2015 metų jaunimo renginio titulą!!! O "Trispalvis vakaras'15" pelnė vicemero komplimentus dėl linksmybių be alkoholio. 

Sveikinimai idėjų autoriams ir organizatoriams!

Skaityti toliau »

Ausiutiškių regykloje

Karščiausią šių metų dieną, Rugpjūčio 8-ają, Korporantai išsiruošė į žygį dešiniuoju Neries krantu. Nors šių metų žygyje dalyvavo palyginus mažas būrys korporantų, tačiau tai puikiai kompensavo puikus žygio vadovas ir gera visų dalyvių nuotaika. 

Skaityti toliau »

Neo-Lithuania profilis Instagram tinkle. Sekite!

Nuo šiol korporantiškos veiklos akimirkas, galite sekti ir Instagram profilyje. Prisijunkite!

Vasara - puikus metas aktyviai bei prasmingai praleisti laiką, tad štai naujasis profilis ir vos ką tik patirtas pliūpsnis meilės, laimės bei euforijos, įgyvendinus nepaprastai reikšmingą darbą. Sen! Rima Aukštuolytė, padedama korporantų, bei meistro Roberto Ožalinsko pasirūpino, kad rūpestis dėl vargstančio ir nykstančio kryžiaus nebeslėgtų Garbės nario Juozo Jakavonio-Tigro pečių. Po ilgo laukimo, daug įdėto darbo bei laiko, galime džiaugtis atrestauruotu kryžiumi. Minint Juozo Jakavonio-Tigro 90-ąjį jubiliejų kryžius buvo pašventintas.  

Filisteris Sikstas Ridzevičius skatino dalyvius pasidalinti savo nuomone

Šiemet jau 25-ąjį kartą galėjome visi drąsiai ir garsiai sau ir visam pasauliui ištarti – esame laisvi. Esame savo nepriklausomybę atkūrusi tauta. Tačiau kartu reikia ir nepamiršti, kad už tai turime būti dėkingi tiems, kurie nepailsdami ne tik mintimis, bet ir darbais prisidėjo, kad Lietuva galėtų vadintis nepriklausoma valstybe. Ir, kad ir kaip nesinorėtų nukrypti nuo akto, tačiau šį kartą verta paminėti mūsų kariuomenę, kuri dar iki tol gynė ir kovojo dėl tautos suverenumo su nuožmiu priešu. Šių dienų kontekste, Kovo 11-oji ir valstybinė šauktinių armija tik dar labiau įgyja prasmę apie kurią ir norisi kalbėti. 

Skaityti toliau »

Besilankydami istorinėje Kauno prezidentūroje korporantai aptiko apčiuopiamą Prezidento Antano Smetonos ir korporacijos "Neo-Lithuania" bičiulystės įrodymą - antaninių taurę. Ją prezidentui vardadienio proga studentai įteikė 1928 m. birželio 13 d.

Progą žymi gana pompastiškas įrašas vienoje sidabrinės kojelės pusėje:

"Didžiajam lietuvių Tautos Viršininkui,
... ideologijos tėvui ir garbės nariui
Antanui Smetonai
vardo dieną 13.VI. 1928
Korporacija "Neo-Lithuania"
Kaunas

Kitoje kojelės pusėje pritvirtintas iš sidabro nulietas korporacijos herbas bei įrėžtas šūkis "VIVAT, CRESCAT, FLOREAT!"

Kaip pasakojama eksponato etiketėje, 2004 m. šią spalvoto ir raižyto stiklo taurę Panevėžio vyskupijos Upytės Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčios klebonas mons. Juozapas Antanavičius dovanojo Prezidentui Valdui Adamkui. Šis savu ruožtu kolegai Antanui priklausiusį indą perdovonojo 2005 m. įkurtam istorinės prezidentūros muziejui.

Skaityti toliau »

         Jis iš tiesų buvo sutiktas neįprastai. Šiltą balandžio 30-tosios rytą prie rūmų jau rinkosi neseniai prie korporacijos kolektyvo prisijungusios juniorės, o  kiek vėliau ir vyresni jos nariai. Mūsų laukė ne tik proga pamatyti Estijos korporacijas, bet ir galimybė susipažinti su filisteriais. Kai visi susirinko, apie 7 valandą pajudėjome į tolimą kelią - į studentišką Tartu, į paslaptingą Valpurgijos naktį. 

         Ir nors iš pradžių visi mažuose rateliuose atsargiai bendravome su geriausiai pažįstamais kolegomis, vėliau pirmasis senjorų ir filisterių prosit davė pradžią atviresniam bendravimui ir migravimui iš vienos autobuso vietos į kitą. O tada ir dainos pasipylė:  pagriebę dainorėlius garsiai užtraukėme „Krambambulį“. Sudainuoti pavyko taip puikiai, kad žodžiai „kram krim krambambulis“ dar kurį laiką skambėjo galvoje.  Po „Krambambulio“ autobuso galas toliau tęsė muzikinę programą ir traukė sutartines.  Taip kurį laiką korporantai linksmino vieni kitus ir nedavė nei menkiausios progos nuobodžiauti vairuotojui, korporantų blaškytam dainomis, sveikinimais "prosit!" ir susidaužiančių butelių skambesiu. Ir nors tolstant nuo Kauno darėsi vis vėsiau ir matėsi vis daugiau debesų, gera kompanija rodė, kad nebus baisios jokios oro permainos.

       Ir, žinoma, kokia gi kelionė be sustojimų -  pirmasis suplanuotas prieš pat kertant Latvijos sieną. Pagrindinė jo priežastis – gamtiniai poreikiai. Bet po bokalų alaus tai visai suprantama. Kadangi sustojome žavingoje vietoje/sodyboje, atlikus gamtinius reikalus buvo galima pasimėgauti gražia aplinka ir pasigrožėti šeimininkų auginamais stručiais, kurie ne vieną juniorę privertė cyptelėti iš džiaugsmo ir pasistiebti iš smalsumo.  Gaila, kad nepavyko prisišaukti meškos, kurią, kaip juokavo korporantai, būtų buvę gerai pasiimti su savimi. Tačiau nėra to, ko nebūtų galima išspręsti - „meškučių“ radome ir savo būryje. Netrukus toliau tesėme kelionę, kuria, po didelių prašymų, vis tik pavykdavo pertraukti vis dažnėjančiais sustojimais.  

       Nors  dainos aptilo, šurmulys iš autobuso nesitraukė ir kompanija vis dar entuziastingai šnekučiavosi, bendravo ir pasakojo linksmus nutikimus, ne vieną pivertusius ir juoko ašarą nubraukti. Po truputį mezgėsi artimesnis ryšys tarp dar naujai iškeptų juniorų ir jau ne vienerius metus korporacijoje praleidusių senjorų ir filisterių, kurie rodė tiesiog puikų bendravimo pavyzdį. Kadangi autobuse buvo net 39 žmogučiai, paplepėti tikrai buvo su kuo.

        Latvija ir jos apdainuotieji "puikieji" keliai tikrai nebuvo pamiršti: apie save priminė šviesoforas ir perėja autostradoje  bei duobių vengiančios ir pakraščiu važiuojančios mašinos. Tokiomis akimirkomis supranti, kad per daug skundžiamės savo kraštu. Bet kelionė tęsėsi ir palikę už nugaros prastus kelius įvažiavome į Estiją. Užuodę, kad kelionės tikslas jau netoli, dar kartą stabtelėjome ir pokštaudami savo būryje galutinai suvokėme, kad tapome "užsieniečiais". Grįžę į autobusą jau skaičiavome likusius kilometrus iki Tartu ir nekantravome išvysti korporacijos "Vironia" rūmus.

Skaityti toliau »

Vizitinė kortelė

Fil! Ramunė Skruodienė

Prieš penkis metus korporacijoje buvo suorganizuotas renginys "Vizitinė kortelė". Už šios idėjos atgaivinimą dėkoju  fil! Alfredui, kuris pasirodo turi puikią atmintį, ir prisimindamas pirmosios vizitinės kortelės privalumus, suorganizavo visa tai antrą kartą. Renginio metu buvo galimybė parodyti save iš kitos pusės, t.y. pristatyti kolegoms ir draugams save kaip specialistą, kaip savo srities žinovą, darbuotoją, patarėją ar ramstį bet kurioje gyvenimo situacijoje. Juk tai ir yra pagrindinė mūsų korporacijos varomoji jėga - įvairių pomėgių, specialybių, galimybių žmonės! Lietuvoje gyvenantys - save pristatinėjo gyvai, o išvykėliai - esantys svetur ir neturėdami galimybės sudalyvauti  - bandė save perteikti virtualiu būdu - kas CV, kas sumontuotu filmuku. Bandėm surinkti informaciją iš užsienyje gyvenančių korporantų, kad per toli nenutoltų nuo korporacijos ir jos veiklos, o taip pat ir supažindinti jaunąją kartą su vyresniais kolegomis, o senbuviams priminti apie save.

Kiek teko girdėti renginys praėjo sklandžiai, be techninių trukdžių. Norėčiau paraginti ateityje daugiau kolegų nesidrovėti ir pristatyti save "Vizitinės kortelės" metu. Puiki galimybė patobulinti savo gyvenimo aprašymą ar išbandyti save prieš kamerą, pasitreniruoti pokalbiui su darbdaviu, žodžiu - nupūsti dulkes nuo savo pasitikėjimo. Ačiū kas dalyvavo renginyje. Taip pat ačiū renginį koordinavusiam sen! Karoliui ir renginio vedėjams jun! Živilei ir jun! Rolandui, kad renginys puikiai pavyko.

Labai dėkoju visiems užsieniuose gyvenantiems korporantams, nuo Azijos iki Australijos, iš įvairių Europos šalių, kurie rado laiko ir noro parašyti apie save keletą žodžių, nusifilmuoti, ir beveik gyvai tarti žodelį kolegoms Lietuvoje. Buvo smagu sudalyvauti virtualiai. Briuselyje gyvenančius korporantus stengėmės surinkti pas mus į namus ir padaryti vieną bendrą filmuką. Kas galėjo, tas atėjo. Taip kažkurį vakarą su visa aparatūra į namus atvyko mūsų draugas Mindaugas, ir namai tapo laikina studija. Vaikai pasislėpę už užuolaidų stebėjo kas čia vyksta, o suaugėliai žaidė savo žaidimus, t.y. filmavosi. Buvo linksma. Kaito lempos, buvo ruošiami mikrofonai, ieškomos patogesnės vaizdo formos, o per tą laiką besifilmuojančius kruopščiai prižiūrėjo stiliaus specialistė, mūsų mažoji dukrytė, Gintarė.

Nenoriu paviešinti "Vizitinės kortelės" montažų, nes tam ir yra renginys, kad pamatyti ir išgirsti rezultatus. O aš po visų šių filmavimų užsikrėčiau baisiai pavojinga liga - įsigijau naują hobį - filmuoti ir montuoti, todėl nuo šiol daugeliui teks pakęsti mano montažus ;)

O dabar kelios akimirkos iš "studijos".

Paskutiniai fil! Nerijaus papudravimai prieš filmavimus

Filmuojama

Operatorius Mindaugas

Viskas paruošta

Su geriausiais linkėjimais - fil! Ramunė

Tobulėjam ir mokomės: geriausios nevyriausybinės organizacijos rinkimai

Šių metų lapkričio 15-osios vakarą T.L.S. korp! Neo-Lithuania nariai dalyvavo geriausios nevyriausybinės organizacijos rinkimuose. Deja, netapome nugalėtojais, bet vis tik pasirodėme stilingai – juk santūrumas ir kostiumas – korporanto vizitinė kortelė. 

Korporaciją atstovavo vienas senjoras ir keturi juniorai. Iš viso konkurse dalyvavo 16 organizacijų. Pirmasis turas buvo namų darbo pristatymas. Vienos organizacijos rodė filmukus, kitos vaidino, trečiosios nieko nedarė. Manau, kad korp! Neo-Lithuania prisistatymas šauniai atspindėjo korporaciją: pasitelkiant vaizdines priemones buvo papasakota apie tradicijas. Po pirmojo turo iškrito 9 organizacijos. 

Antrasis turas – atsakinėjimas į suktus klausimus. Jame reikėjo atsilaikyti prieš stiprius varžovus. Jun! Rolando teigimu klausimai nebuvo sunkūs, tiesiog reikėjo pasitelkti loginį mąstymą. Tačiau šiame ture korporacijai nepasisekė... Tačiau niekas dėl to labai neliūdėjo – juk svarbiausia dalyvauti ir mokytis. 

Visi turėtume didžiuotis korporantais todėl, kad per labai trumpą laiką jie paruošė prisistatymą ir puikiai pasirodė konkurse.

Šiemet šauniausia Kauno jaunimo nevyriausybine organizacija tapo LiMSA. Tikiuosi, kad kitais metais vėl sudalyvausime šiame konkurse ir toliau garsinsime korp! Neo-Lithuania vardą.

jun!Rūta

Kiekviena kultūra – dvasinių vertybių visuma – turi du dalykus: turinį ir formą. Turinys yra vidus, forma – išorė.

Mūsų korporacija yra kultūrinė apraiška. Taigi ir ji turi savo turinį ir formą, savo atskirą pavidalą. Jos  turinį sudaro pasaulėžiūra – tautiškumas. Jos pavidalą sudaro teisinė sąranga, papročiai, tradicijos, apeigos ir ženklai.

Mūsų ženklai tai išskirtiniai simboliai, kurie mus atskiria nuo kitų akademinių draugijų, susibūrimų ar kitų korporacijų.

Šios akademinės šeimos pasirinktas korporacinis pavidalas, kilęs iš lotyniško žodžio corpus – kūnas, pačiuose pagrinduose turi tokį reikalavimą: kurti ir branginti savo organizacijos ženklus, kurie visuomeniniame gyvenime turi gilią prasmę, kurie savo matomumu išskiria mus iš kitų tarpo ir apibrėžia mūsų dvasinius polėkius.

Skaityti toliau »

Pirmiausia, trumpai prisistatysim - esame korporantiška šeimynėlė, gyvenanti užmiestyje, todėl dažnai korporantai bičiuliškai įsiprašo pas mus į svečius. Šias metais, jau kovo pabaigoje, mus pasiekė kalbos, kad ketinama prašyti leidimo daryti korporacijos atkūrimo šventę ir cepelinbalį mūsų namuose. Su vyrų aptarėme šį reikaliuką, kad užklausus nebūtume prigauti ir abu pateiktume tą patį atsakymą. Pasvarstėme, jog vis tiek ketiname atlikti namo remontą, tad, bet kuriuo atveju, geriau šventė prieš jį nei po jo. Taip pat sutarėme, kad šventė turi būti ne tik korporantams, bet ir mums. Todėl, sulaukę oficialaus prašymo, šventę priimti sutikome su viena sąlyga, jog viskas iš anksto turi būti suplanuota - įvardinti darbai ir paskirti atsakingi žmonės.

Rytas: renkame šiukšles

Švarinam pakrūmes

Tą patį savaitgalį vyko jau nacionaline tapusi akcija „Darom“, todėl pirmiausia pasiūliau ją perkelti ir į mūsų užmiestį bei surinkti per žiemą prišiukšlintas pakeles. Seniūnijos darbuotojai, atsakingi už akcijos vykdymą mūsų kaime, labai apsidžiaugė. Ko nesidžiaugti, kai tokia grupė energingų savanorių pasisiūlė į talką! Taigi, negailėdami apdovanojo mus pirštinėmis, maišais ir pasakė, kad... patys šeštadienį nedalyvaus, todėl transportą nuvežti šiukšles iki numatytos surinkimo vietos reikės susiorganizuoti patiems.

Suplanavę darbus, korporantams paskelbėme, kad šeštadienį 10:00 susirinktų mūsų sodyboje. Tikėjomės nepagirtino, tačiau tradicinio vėlavimo, todėl didžiai mano nuostabai, 10:05,  kai dar ramiai valgėme pusryčius, pasirodė net trys juniorai! Jie vargšai jaudinosi, kad labai vėluoja, todėl spėju, kad į korporaciją buvo priimti tik šį mėnesį, todėl dar nežinojo korporantų vėlavimo subtilybių :)

Drauge su pirmaisiais juniorais sėdome į automobilį ir pavažiavom į kaimo pakraštį. Viso labo kokius 200 metrų, kur dar nuo seno, kai čia niekas dar neturėjo konteinerių, visi pildavo šiukšles į pakrūmes. Taigi vaizdelis tose pakrūmėse gana apgaulingas - kai kur šiukšles jau spėjusios ir samanom pasidengti, tad kai pakeli vieną, pamatai dar 10.

Trys ankstyvieji juniorai pasitaikė labai spartūs ir darbštūs - tai kol susirinko visi likusieji - toje vietoje šiukšlių ir nebeliko... Maloni staigmena ta, kad  korporantų į rytinę dalį susirinko ne tiek ir mažai, todėl teko sukti galvą, kur... gauti šiukšlių. Garantuotam reikalui pavežiau kompaniją šiek tiek tolėliau į pamiškę, kur anksčiau būta nelegalaus šiukšlyno. Dabar jis jau panaikintas, teritorija suarta, o šiukšlės tolygiai paskleistos po lauką. Va, čia tai visi gavo kaip reikiant pavargti. Atrodo, kad tik nedidelis plėvelės kraštas kyšo, o kai ištrauki, pamatai, kad to gabalo užtektų ir visam šiltnamiui.

Varlių kurkulai biologijos studijoms

Reikia pripažinti, kad kaime šiukšlės nelabai įdomios. Čia gyvenantys žmonės neišmeta nieko reikalingo. Paminėtini įdomesni radiniai - tai mašinos detalės, iš kurių būtume galėję sukonstruoti visą mašiną.

Skaityti toliau »