Pareiga Lietuvos kariuomenei jaunam žmogui jau duoda ir dar gali duoti…

Filisteris Sikstas Ridzevičius skatino dalyvius pasidalinti savo nuomone

Šiemet jau 25-ąjį kartą galėjome visi drąsiai ir garsiai sau ir visam pasauliui ištarti – esame laisvi. Esame savo nepriklausomybę atkūrusi tauta. Tačiau kartu reikia ir nepamiršti, kad už tai turime būti dėkingi tiems, kurie nepailsdami ne tik mintimis, bet ir darbais prisidėjo, kad Lietuva galėtų vadintis nepriklausoma valstybe. Ir, kad ir kaip nesinorėtų nukrypti nuo akto, tačiau šį kartą verta paminėti mūsų kariuomenę, kuri dar iki tol gynė ir kovojo dėl tautos suverenumo su nuožmiu priešu. Šių dienų kontekste, Kovo 11-oji ir valstybinė šauktinių armija tik dar labiau įgyja prasmę apie kurią ir norisi kalbėti. 

Sekdama įvykius ir vadovaudamasi darbo Pro Patria šūkiu Tautinė lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“ Kovo 11-ąją nusprendė paminėti kiek kitaip. Užduotis – išsiaiškinti, ką apie šauktinių kariuomenę mano jaunimas, kokią naudą tame įžvelgia ir ar apskritai tiki jos nauda. Klausimas iš ties aktualus, nes artimiausiu metu valstybės vadovų kabinetuose bus svarstomas privalomosios karo tarnybos įstatymas, pagal kurį bus, arba nebus sugrąžinta šauktinių armija. Taigi, diskutuoti šiuo itin svarbiu ne tik vaikinams klausimu buvo kviečiamas kiekvienas, bent kiek neabejingas šiai temai. 

„Privalomoji karo tarnyba, turi būti pakeista į pareigą, tarnauti kariuomenėje“.

Diskusijos moderatorius korporacijos filisteris Sikstas Ridzevičius atsisakė idėjos diskutuoti už ar prieš, bet pateikė alternatyvą, užduodamas kiekvienam dalyvaujančiam keturis klausimus: Kaip yra? Ko norim? Ko trūksta? Ką darysim? Ir iš tiesų, įdomu tai, kad tikriausiai kiekvienas į šiuos klausimus galėtų pateikti vis kitokius atsakymus, kurie tik įrodo, kad visuomenei šiuo klausimu trūksta bendro sutarimo, o galbūt elementarios informacijos, kuri nurodytų gaires kodėl jaunam žmogui yra naudinga būti karininku. Ir žinoma, kaip reikėjo tikėtis, buvo galima išgirsti ne tik skirtingų ir konstruktyvių nuomonių, bet ir pasiūlymų, kaip pakeisti esamą situaciją. Ir nors nė vienas diskusijos dalyvis nepasisakė prieš karinę tarnybą, tačiau turėjo iš ties naudingų įžvalgų. Štai vienas tokių: „Privalomoji karo tarnyba, turi būti pakeista į pareigą, tarnauti kariuomenėje“. Tiesa – pats žodis privalomoji jau nešasi su savimi neigiamą emociją ir neabejotinai negali būti suvoktas visuomenėje, kaip teigiamas ir visuotinai naudingas dalykas demokratinėje valstybėje. Taip pat tai buvo puiki erdvė griauti nusistovėjusiems ir neteisingiems mitams bei stereotipams, kurie dar jaučiami post sovietinėse valstybėse – kariuomenė suprantama, kaip žeminanti ten esančius žemiausios grandies karininkus ir pan. Tačiau, laikai keičiasi, o ir tarnaujama nebe priešui, bet savo Tėvynės labui. 

Ir nors nė vienas diskusijos dalyvis nepasisakė prieš karinę tarnybą, tačiau turėjo iš ties naudingų įžvalgų.

Svarbu paminėti, kad karinė tarnyba turi savyje užkodavusi ir pilietiškumo žinutę, kuri perduodama ir kitiems. Tarnauti armijoje – tai garbė. Garbė, nes gali ginti savo tėvynę ir būti pasiruošęs ją ginti esant būtinybei. Apginti gali ne tekti ne tik šalį, bet ir savo šeimą – ką pabrėžė vaikinai. Tai svarbi pareiga kiekvienam vyrui. O karinė tarnyba vienas iš būdų, kaip to išmokti. Ir vis tik, diskusija tikriausiai truktų ne keletą valandų, bet ištisas dienas – tačiau viso to tikslas ne tik pasikalbėti, bet ir rasti bendras išvadas, išsikelti naujus tiklsus. Vienas iš tokių – parodyti, kokią naudą jaunam žmogui gali duoti karinė tarnybą. Tad, prieš sudėdami taškus išsiaiškinome, kokią naudą jau teikia ir kokią galėtų dar suteikti tarnybą kariuomenėje. 

Pareiga Lietuvos kariuomenei jaunam žmogui suteikia:

1. Galimybę profesionaliai karinei tarnybai. 
2. Socialinss garantijas. Stojamieji balai į universitetines studijas, lengvatas, stažą pencijai, dienpinigius ir pan. 
3. Moralines vertybes bei pagrindus ugdant tvirtą asmenybę. 
4. Padeda sulaužyti apie kariuomenę nusistatytus mitus. 
5. Fizinį pasiruošimą.
6. Galimybę lanksčiai karinei tarnybai.
7. Suderinti profesines galimybes su karinės tarnybos – inžineriai, virėjai, vairuotojai ir pan. 
8. Vyriškumą, brandą,  discipliną, pasitikėjimą savimi.
9. Garbę visuomenėje. 
10. Užtikrintumą, sąžinės ramybę ir „AŠ“ prisidėjimas prie savo šalies saugumo. 
11. Karinius dalykus: ginkluotoji technika, med. pagalba, išgyvenimas įvariomis sąlygomis. 
12. Sugebėjimą ginti savo šalį. 
13. Iššūkius. 
14. Tikslo siekį. 
15. Kovinius įgūdžius 
16. Asmeninę/komandinę patirtį. 
17. Vyrišką draugystę ir ryšius. 
18. Sutaupysi mamai ☺

Ką turėtų teikti pareiga Lietuvos karinei tarnybai ir kokie pasiūlymai: 

1. Patriotinį išsilavinimą. 
2. Įvairovę, galimybes pagal fizines galias ir pan. 
3. Visiems piliečiams lygią pareigą. 
4. Daugiau tikslios informacijos apie tarnybą kariuomenėje tėvams ir vaikams. 
5. Netarnavusiems apriboti karjerą valstybinėse institucijose.

Tad, kaip matome, punktų yra ilga eilė, tačiau ar jie bus suprantami teisingai, priklauso tik nuo pačių mūsų. Ne tik kariuomenė turi ugdyti jauną žmogų domėtis jos teikiamomis naudomis, bet ir kiekviena jaunimo organizacija, kiekvienas individas. Visuomenė turi nešti su savimi suvokimą, kad žmogus tarnavęs armijoje yra vertas pagarbos, nes jis visų pirma parodė ją tam – ką mes galime vadinti nepriklausoma, suverenia valstybe su savo vėliava, herbu, himnu ir kalba. Lygiai taip pat, kaip studentų korporacijos siekia ugdyti taurią, kilnią ir pilietišką asmenybę, kuri dirbtų Pro Patria.

Diskusijoje dalyvavę korporantai

Straipsnio autorė sen! Rūta Reifonaitė