Neo-Lithuania profilis Instagram tinkle. Sekite!

Nuo šiol korporantiškos veiklos akimirkas, galite sekti ir Instagram profilyje. Prisijunkite!

Vasara - puikus metas aktyviai bei prasmingai praleisti laiką, tad štai naujasis profilis ir vos ką tik patirtas pliūpsnis meilės, laimės bei euforijos, įgyvendinus nepaprastai reikšmingą darbą. Sen! Rima Aukštuolytė, padedama korporantų, bei meistro Roberto Ožalinsko pasirūpino, kad rūpestis dėl vargstančio ir nykstančio kryžiaus nebeslėgtų Garbės nario Juozo Jakavonio-Tigro pečių. Po ilgo laukimo, daug įdėto darbo bei laiko, galime džiaugtis atrestauruotu kryžiumi. Minint Juozo Jakavonio-Tigro 90-ąjį jubiliejų kryžius buvo pašventintas.  

Besilankydami istorinėje Kauno prezidentūroje korporantai aptiko apčiuopiamą Prezidento Antano Smetonos ir korporacijos "Neo-Lithuania" bičiulystės įrodymą - antaninių taurę. Ją prezidentui vardadienio proga studentai įteikė 1928 m. birželio 13 d.

Progą žymi gana pompastiškas įrašas vienoje sidabrinės kojelės pusėje:

"Didžiajam lietuvių Tautos Viršininkui,
... ideologijos tėvui ir garbės nariui
Antanui Smetonai
vardo dieną 13.VI. 1928
Korporacija "Neo-Lithuania"
Kaunas

Kitoje kojelės pusėje pritvirtintas iš sidabro nulietas korporacijos herbas bei įrėžtas šūkis "VIVAT, CRESCAT, FLOREAT!"

Kaip pasakojama eksponato etiketėje, 2004 m. šią spalvoto ir raižyto stiklo taurę Panevėžio vyskupijos Upytės Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčios klebonas mons. Juozapas Antanavičius dovanojo Prezidentui Valdui Adamkui. Šis savu ruožtu kolegai Antanui priklausiusį indą perdovonojo 2005 m. įkurtam istorinės prezidentūros muziejui.

Skaityti toliau »

Noriu pasidalinti labai neblogos svetainės www.epaveldas.lt nuoroda. Šioje svetainėje galima gana paprastai aptikti tarpukario spaudoje publikuotas žinutes apie Korporaciją (tereikia paieškos laukelyje suvesti raktinius žodžius "neolituanai", "korporantai", "studentų korporacija", "Neolituania" ir pan). Jų būta visokiausių: nuo trumpų informacijų įrašų apie studentų leidžiamą spaudą ir pašaipių eilėraštukų iki detalių Korporacijos švenčių aprašymų ir publikuotų garbės narių sveikinimų, perskaitytų organizacijos sukakčių progomis. Neatmesčiau prielaidos, kad daugumą straipsnių parašė patys korporantai, galbūt dirbę tų periodinių spaudinių redakcijose ar turėję ten gerų bičiulių. Man atrodo nelabai tikėtina, kad Klaipėdos dienraštis galėjo taip stipriai domėtis mūsų korporacija, kad būtų pirmajame puslapyje išspausdinęs Prezidento A. Smetonos sveikinimo kalbą, pasakytą korporacijos "Neo-Lithuania" keturioliktojo gimtadienio proga. Manyčiau, kad labiau tikėtina prielaida apie žiniasklaidoje, kuri tada dar taip nebuvo vadinama, dirbusius neolithuanus. Ir tai nieko blogo, priešingai - rodo jų veiklumą ir pastangas garsinti savo korporaciją, demonstruoti žinomų asmenų jai rodomą prielankumą bei jos žinomumą.

Štai mano minėtas Prezidento Antano Smetonos sveikinimas "Neolituania prima inter paris", publikuotas 1936 m. Klaipėdoje leisto laikraščio "Vakarai" 270 numeryje:

"Korporacija Neolituania yra prima inter pares, lygiomis pirma tarp kitų korporacijų. Ji pirma davė pradžią mūsų universitete studentų organizacijoms, ji pirma iškėlė reikalą mokytis ir auklėtis tautiška linkme, pramintą mūsų didžiųjų tautos gaivintojų, kaip Basanavičius, Kudirka, Maironis, Tumas-Vaižgantas ir kiti. Kai taip, tai neolituanams reikia rodytis pirmiems moksle, pirmiems gerą būdą auklėjantis, pirmiems visur, kur tik reikalingas geras, darbas mūsų tėvynei ir mūsų tautai. Aš kalbu apie neolituanų pareigą, bet nekalbu apie jų teisę. Tik pasakysiu, kad bėgimo lenktynėms yra dėsnis: kas pirmesnis, tas geresnis, o kultūros darbe atžagariai: kas geresnis, tas pirmesnis. Šita prasme mokslo jaunimas turėtų vertinti savo ateities teisę.

Skaityti toliau »

Maironio biografija (I dalis)

Maironis (Jonas Mačiulis) gimė 1862 m. Pasandravyje (Raseinių raj.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, trečiajame dešimtmetyje – Kauno universiteto profesorius. Mirė 1932 m.

Viešumoje Maironis atrodė oficialus, šaltas, nebuvo linkęs rodyti savo širdies. Gyvenime bu­vo valingas, tvirtas, atkaklus. Mėgo ir sunkų fizi­nį darbą. Lietuvos kultūroje Maironis užėmė ypatingą vietą. Jis yra lietuvių tautos dainius, sukūręs idealizuotą Lietuvos paveikslą ir suformulavęs XIX amžiaus tautos būties problemas.

100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė: “Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas.

Nuo 1928 metų gegužės 11 d. Maironis yra Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ garbės narys. Keletą metų prieš tai korporacija „Šatrija“ mėgino taip pat pasikviesti Maironį, tačiau nesėkmingai. Maironis, vos tik pamatęs korporantus, rūsčiai pasiūlė jiems išsinešdinti: „Aš studentų baliams aukų nedavinėju.“ – toks buvo jo atsakymas. Maironis nemėgo davinėti smulkių aukų, jis teikė tik stambaus masto aukas, pavyzdžiui, savo lėšomis pastatė religinio meno muziejų.

jun! Alina R.

undefined