2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Neolithuanai atšventė 93 – iąjį gimtadienį




















Išaušo dar vienas splavingas lapkričio mėnėsio šeštadienis, tačiau šis šeštadienis nepaprastas. Klausiate kodėl?  Atsakymas labai paparastas, nes antrajį šio mėnesio savaitgalį, t. y. lapkričio 14 d. jaunieji neolithuanai triukšmigai išėjo į gatves atšvęsti solidaus devyniasdešimt trečio gimtadienio! Kaip ir kiekvienais metais, sužvarbę korporantai, pučiant šaltam lapkričio vėjui, ankstyvą rytą buriavosi prie šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, kur 11 valandą mišiomis turėjo prasidėdi gimtadienio iškilmės. Aišku, pareigingieji korporantai pradėjo rinktis žymiai aksčiau, juk reikėjo pasikedenti plunksnas: persijuosti  ryškiaspalvėmis perpetėmis, nublizginti špagas ir galiausiai pasipuošus sniego baltumo pirštinėmis, pasiruošti garbingam Neo – Lithuania vėliavos įnešimui į bažnyčią. Paskui vėliavą į seniausią Kauno bažnyčią sugūžėjo gausiai susirinkę korporantai, kurie visuotinėje maldoje prašė laiminti bei stiprinti organizaciją, taip pat, kad jaunoji Neo – Lithuanų karta puoselėtų tradicijas, korporantyvizmą bei sėkmingai dirbtų Pro Patria! Nuskambėjus paskutiniams mišių varpams, korporantai tvarkingai išsirykiavo prie gotiškojo „perlo“, kur ilsisi garbės nario Juozo Tumo-Vaižganto širdis ir po trumpos kalbos skirtos prisiminti garbės nario indėlį į Tėvynės bei korporacijos augimą ir stiprinimą, korporantai atsivertę dainorėliuis su dainomis ir skardžiais būgno garsais žygiavo per Senamiestį bei Laisvės Alėją iki Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kiemelio, pakeliui dar sustodami atiduoti pagarbą prie Maironio, Antano Smetonos, Prano Gudyno, Jono Basanavičiau bei Petro Vileišio memorialų. Pasiekus galutinį eisenos tikslą bei sugiedojus Tautišką giesmę, visi šurmulingai nuskubėjo pirmojo prozit, kurio metu senai besimatę korporantai turėjo galimybę draugiškai pasišnekėti, prisiminti senus gerus laikus,  o juniorai galėjo susipažinti su rečiau matomais seniorais bei filisteriais taip tobulinant vidinę korporacijos komunikaciją, kuri yra kiekvienos organizacijos fundamentas. Trumpai pasišnekučiavę korporantai išsiskirstė lygintis marškinių, blizgintis batų, nes gimtadienis dar tik prasidėjo ir prieš akis dar laukė daug veiksmo. 


Laikrodžiams išmušus 16:30, korporacijos rūmuose ėmė rinktis išsičiusčiusios damos bei kavalieriai. Vienur buvo galima išgirsti žaismingą juoką, kitur pakampiais, išvysti įsitempusius veidus, kurie atkakliai, paskutinį kartą kartojosi kalbas bei aišku, aplink visus lakstė darbingai nusiteikusios juodos kepurėlės, kurios stengėsi laiku atlikti paskutinius pasiruošiamuosius darbus. Ir štai, išaušus penktai valandai vakaro organizacijos nariai bei svečiai skardaus balso buvo sukviesti į salę, kur vėliavos pagerbimu bei  Tautiška giesme pradėta oficialioji vakaro dalis.  
Oficialios dalies metu nuskambėjo ne viena sveikinimo kalba. Korp! Neo-Lithuania pirmininkė sen! Rūta ne tik, kad pasveikino korporaciją su gražia sukaktimi, bet ir pasitelkusi metų laikų metaforą prisiminė neolituanų gimimą, augimą bei išsiskleidimą į gražią puokštę, kurią reikią tausoti ir laistyti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Taip pat, Rūtai antrino ir Filisterių Sąjungos pirmininkė fil! Ingrida Pupelienė, kuri kalboje akcentvo susipratusio, aktyvaus ir pilietines pareigas prisiimančio jaunuolio svarbą bei kad Neo-Lithuania, kaip organizacija privalo prisidėti ugdant asmenybes. Taip pat sveikinimo žodį tarė ir fil! Ričardas Ulozas. Jis poetiškai apdainavo tris,  neolituanams svarbius, Juozus, kurie savo darbais prisidėjo kuriant ir stiprinant korporaciją. Pirmasis -  Juozas-Tumas Vaižgantas, kuris pašventino Neolituanų vėliavą bei korporacijos kertinį akmenį, bei kiekvienais metais, lapkričio mėnesį,  toje pačioje Šv. Mergėlės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje melsdavosi kartu su korporantais. Antrasis  - Juozas Enčeris, tiltinė figūra, jungtis jungianti, senąją korporaciją, su naująja. Bei trečiasis – Juozas Jakavonis-Tigras, nesenai įsiliejęs į mūsų gretas, tačiau tapęs kovos ir pasipirešinimo neteisybei simboliu. Po sveikinimo žodžių sekė iškilmingiausia vakaro dalis, kurios metu, jau buvusiems juniorams Birutei ir Deividui buvo suteiktos spalvos ir jie džiugiai įsiliejo į spalvūnų gretas. Dar kartą sveikinimai naujiesiems seniorams. Ir pabaigoje sekė, pati smagiausia dalis, tai dovanos....
Išklausius paskutinio sveikinimo ir atsiėmus paskutinę dovaną korporantai bei korporacijos svečiai persikėlė į Ryšių kiemelį, kur jau laukė baltomis staltiesėmis ir išblizgintais bokalais nukrauti stalai bei, aišku, aplink zujantys juniorai paslaugiai siūlantys pakabinti paltą ir nepamiršti pasirašyti svečių knygoje. Pagaliau suėjus visiems į salę ir susėdus prie stalų, išjungta šviesa ir jaunieji juniorai lakstydami aplink stalus uždegė žvakes, taip sukuriant jaukią ir romantišką atmosferą likusiam vakarui. Prasidėjo mitais ir sakmėm apipintas Alutis, kurį lydėjo skambantys bokalai, garsus Prozit bei visą vakarą netilusios dainos. 

Sen! Marija Navickaitė

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Gaudeamus Igitur! Copyright © 2011 | Template design by O Pregador | Powered by Blogger Templates