Korporacijos Neo-Lithuania Kovo 11-osios šventė. |
Šito įrašo nebūtų buvę, jei kovo 10-ąją „Kauno
dienos“ redaktoriaus skiltyje vėl nebūtų minima korporacija Neo-Lithuania. Po
to įrašo kyla klausimas, kuo šiai žiniasklaidos grupei užkliuvo paprasta
studentų organizacija.
„Kauno dienos“ nemeilė korporacijai prasidėjo dar
sausį, kai Vladimiro Romanovo kvietimu į Lietuvą Sausio 13-ąją koncertuoti atvyko pasaulinio garso rusų dirigentas Valerijus
Gergijevas. Korporacija Neo-Lithuania įvykiui neliko abejinga ir parodė savo
pilietiškumą suorganizuodama tylią ir taikią protesto akciją. Buvo garsiai
sakoma, kad protestas nėra skirtas pasmerkti ar nukreiptas pries V. Gergijevo
asmenį. Tiesiog buvo norima priminti, kad Sausio 13-oji yra gedulo diena, todėl tądien
atvirai simpatijas buvusiai sovietinei imperijai reiškiantis asmuo neturėtų
koncertuoti Lietuvoje.
Visgi „Kauno
dienai“ protesto akcija pasirodė kaip „provokacija“, o straipsniuose buvo
teigiama, kad „provokacija nepavyko“. Toks tonas primena Rusijos žiniasklaidą,
kur bet koks pilietinės visuomenės žingsnis prieš režimą yra įvardijamas kaip
provokacija. Galbūt „Kauno dienai“ būtų pats metas suvokti, kad jie dirba
šalyje esančioje labiau į Vakarus. Kita vertus, čia galima prisiminti ir
populiarią frazę: kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. „Žalgirio“ arenos
savininkas ir „Kauno diena“ yra glaudžiai susiję. Ir tai yra faktas.
Atrodo, kad
žiniasklaidos tikslas yra informuoti, t.y. skaitytojams pateikti objektyvią
informaciją, tačiau „Kauno diena“ tai suvokia savotiškai ir net drąsiai
iškreipia faktus. Pavyzdžiui, viename straipsnyje teigiama, kad protestuotojai
bandė prasibrauti į „Žalgirio“ arenos vidų. Tačiau protesto akcijos dalyviai
nebandė „prasibrauti“ į „Žalgirio“ areną, kadangi visi ėję į V. Gergijevo koncertą
turėjo bilietus. Tuo tarpu straipsnyje pavartotas žodis „prasibrauti“
suponuoja, kad protesto akcijos dalyviai tai bandė padaryti jėga ar
neleistinai. Taip pat užkliūna ir teiginys, kad „šio smulkaus incidento niekas
nepastebėjo“. Jei protesto akcija būtų buvusi tokia nepastebima, „Kauno dienos“
redaktorius praėjus dviems mėnesiams po akcijos korporacijos tikrai
neprisimintų. Bet prisimena. Vadinasi, studentų sąmoningumas neliko toks jau
nepastebėtas ir net prabėgus nemažai laiko verčia suinteresuotus asmenis griežti
dantimis.
„Kauno
dienos“ redaktorius Arūnas Dambrauskas protesto akciją įvardijo kaip
„mitingėlį“, o korporantus kaip „priešų ieškotojus“. Toks menkinantis tonas
žemina patį laikraštį ir jo redaktorių, bet tai jau kiekvieno sąžinės ir garbės klausimas. Redaktoriui smalsu, kaip Neo-Lithuania šventė kovo 11-ąją. Gerbiamam
Arūnui Dambrauskui, kaip spaudos atstovui, rekomenduojame labiau domėtis, kas
vyksta Kaune. Neo-Lithuania visada šventė ir švęs valstybines šventes, su
„žanro krize“ jaunos ir šviesios galvos nesusiduria. 2012 metų kovo 11-oji
nebuvo išimtis. Ir
tai žinojo visi, kurie norėjo žinoti. Gaila, kad „Kauno diena“ to nežinojo ar
NENORĖJO žinoti. Kitą kartą galėsime Jums asmeniškai atsiųsti kvietimus į mūsų
renginius, kad neieškotumėte priešų ten, kur jų nėra.
1 komentarai (-ų):
Kad ir kaip vadinsit tą įvykusią akciją, "protesto akcija", "mitingu" ar pan., ji turi labai aišku politinį atspalvį. Taip galima sulaukti pripažinimo ir pritarimo, bet visuomet atsiranda daug priešų, nesvarbu ar esi teisus, ar ne. Manau studentų organizacija turėtų vengti tokių dalykų. Daugiausia per kur galėtumėt reikštis, tai būtų švietėjiška veikla, skatinti žmones domėtis savo praeitimi, nes jie siaubingai nieko nežino, pasimetę, juos reikia mokyti. Visos akcijos turi būti nukreiptos ne prieš kažą, bet už kažką. Pvz., kad ir "Misija Sibiras" sugalvota nutrūktgalviška idėja nieko nesmerkia, nieko nepeikia už nusikaltimus, todėl nuo norinčių sudalyvauti lūžta jų serveriai. Reabilituokit save kokia nors vieša gražia akcija. Manau turit visus šansus tapti ne tik seniausia, bet ir geriausia Lietuvos studentų organizacija, tik reikia, kaip ir visur, kantrybės, laiko, kūrybos ir spaudimo
Rašyti komentarą