Varlių kurkulai korporacijos Neo-Lithuania cepelinbalyje

Pirmiausia, trumpai prisistatysim - esame korporantiška šeimynėlė, gyvenanti užmiestyje, todėl dažnai korporantai bičiuliškai įsiprašo pas mus į svečius. Šias metais, jau kovo pabaigoje, mus pasiekė kalbos, kad ketinama prašyti leidimo daryti korporacijos atkūrimo šventę ir cepelinbalį mūsų namuose. Su vyrų aptarėme šį reikaliuką, kad užklausus nebūtume prigauti ir abu pateiktume tą patį atsakymą. Pasvarstėme, jog vis tiek ketiname atlikti namo remontą, tad, bet kuriuo atveju, geriau šventė prieš jį nei po jo. Taip pat sutarėme, kad šventė turi būti ne tik korporantams, bet ir mums. Todėl, sulaukę oficialaus prašymo, šventę priimti sutikome su viena sąlyga, jog viskas iš anksto turi būti suplanuota - įvardinti darbai ir paskirti atsakingi žmonės.

Rytas: renkame šiukšles

Švarinam pakrūmes

Tą patį savaitgalį vyko jau nacionaline tapusi akcija „Darom“, todėl pirmiausia pasiūliau ją perkelti ir į mūsų užmiestį bei surinkti per žiemą prišiukšlintas pakeles. Seniūnijos darbuotojai, atsakingi už akcijos vykdymą mūsų kaime, labai apsidžiaugė. Ko nesidžiaugti, kai tokia grupė energingų savanorių pasisiūlė į talką! Taigi, negailėdami apdovanojo mus pirštinėmis, maišais ir pasakė, kad... patys šeštadienį nedalyvaus, todėl transportą nuvežti šiukšles iki numatytos surinkimo vietos reikės susiorganizuoti patiems.

Suplanavę darbus, korporantams paskelbėme, kad šeštadienį 10:00 susirinktų mūsų sodyboje. Tikėjomės nepagirtino, tačiau tradicinio vėlavimo, todėl didžiai mano nuostabai, 10:05,  kai dar ramiai valgėme pusryčius, pasirodė net trys juniorai! Jie vargšai jaudinosi, kad labai vėluoja, todėl spėju, kad į korporaciją buvo priimti tik šį mėnesį, todėl dar nežinojo korporantų vėlavimo subtilybių :)

Drauge su pirmaisiais juniorais sėdome į automobilį ir pavažiavom į kaimo pakraštį. Viso labo kokius 200 metrų, kur dar nuo seno, kai čia niekas dar neturėjo konteinerių, visi pildavo šiukšles į pakrūmes. Taigi vaizdelis tose pakrūmėse gana apgaulingas - kai kur šiukšles jau spėjusios ir samanom pasidengti, tad kai pakeli vieną, pamatai dar 10.

Trys ankstyvieji juniorai pasitaikė labai spartūs ir darbštūs - tai kol susirinko visi likusieji - toje vietoje šiukšlių ir nebeliko... Maloni staigmena ta, kad  korporantų į rytinę dalį susirinko ne tiek ir mažai, todėl teko sukti galvą, kur... gauti šiukšlių. Garantuotam reikalui pavežiau kompaniją šiek tiek tolėliau į pamiškę, kur anksčiau būta nelegalaus šiukšlyno. Dabar jis jau panaikintas, teritorija suarta, o šiukšlės tolygiai paskleistos po lauką. Va, čia tai visi gavo kaip reikiant pavargti. Atrodo, kad tik nedidelis plėvelės kraštas kyšo, o kai ištrauki, pamatai, kad to gabalo užtektų ir visam šiltnamiui.

Varlių kurkulai biologijos studijoms

Reikia pripažinti, kad kaime šiukšlės nelabai įdomios. Čia gyvenantys žmonės neišmeta nieko reikalingo. Paminėtini įdomesni radiniai - tai mašinos detalės, iš kurių būtume galėję sukonstruoti visą mašiną.

Na, o kai kas pasinaudojo proga ir rinko ne tik šiukšles, bet ir varlių kurkulus bei kitus biologijos studijoms naudingus dalykus. 

Šiukšlės išvažiuoja...

Pasigirsiu, kad apšvarinę pakrūmes ir buvusio šiukšlyno teritoriją, surinkome ir išvežėme tris didžiules priekabas šiukšlių.

Ačiū kaimynui Ričardui, kuris savo priekaba suvežė jas visas į numatytą vietą. 

Pietūs: Sporto šventė

Estafetė su maišais

Sporto šventė - tradicinis Korporacijos atkūrimo dienos vinukas. Jos metu paaiškėja geriausi šachmatininkai, kardininkai, tinklininkai, gudriausi pokerio lošėjai, taikliausi smiginio talentai ir kt. Nugalėtojai apdovanojami diplomais ir medaliais.

Estafetė su maišais. Merginų kova.

Šiais metais buvom numatę sporto šventę pradėti vidurdienį, 12 valandą. Už jos organizavimą buvo atsakinga Filisterių Sąjungos valdyba, o jos pirmininkas apie 10 val. man dar skambino iš Vilniaus ir klausė, ar turim futbolo kamuolį, bei kokius prizus geriau pirkti. Taigi dėl objektyvių priežasčių šventę pradėjom tik pusę dviejų, bet ir tai, manau, buvo nedidelis stebuklas.

Apšilimui puikiai tiko estafetės su maišais: apsisuki dešimt kartų aplink butelį ir šuoliuoji maiše iki kito tuščio alaus butelio. O tuomet jau estafetę perima kitas komandos draugas. Manot, kad sudėtingiausia išsaugoti neapsisukusią galva? Klystate. Sunkiausia - įlipti į maišą. Pridurčiau, kad be komandos narių pagalbos  - tai net neįmanoma.

Pasibaigus audringoms estafetėms buvome žvėriškai alkani. O nuo bado mus išgelbėjo tik soti pirmininkės sriuba.

Pirmininkės sriuba

Pirmininkės sriuba ir tortas buvo neapsakomai skanūs. Ir ženkliai kilstelėjo ūpą bei sustiprino ryžtą sulaukti cepelinų.

Pasistiprinę sugebėjom rungtyniauti. Tiek privalgęs sportuoti gali tik studentas arba dar nepamiršęs, kad kažkada juo buvo :)

Tinklinis

Populiariausias žaidimas buvo tinklinis. 

Diskusijų klubas

Darbai buvo tinkamai paskirstyti: juniorai gamino cepelinus, vieni žaidė tinklinį, o mes - gurkšnojom alutį ir smagiai plepėjom - ar gi ne puiku? Mūsų darbo rezultatas - išvada, kad priešingai paplitusiai nuomonei, vis dėl to vyrai vienu metu gali sukoncetruoti dėmesį į du dalykus - „papus“. Žinoma, čia tik anekdotas, bet šauniausias iš skambėjusių tądien :)

Na, bet grįžkime prie sporto šventės. Tai, ką matote žemiau esančioje nuotraukoje - vienas įdomesnių žaidimų - elektros šokas.

Įtampa "Elektros šoko" varžybose

Juniorės Agatos komentaras:  „čia pats geriausias žaidimas, koks tik yra sukurtas - ten, kur tas baltas mygtukas, jis groja groja, ir tada nustoja groti, užsidega raudona šviesa ir kas paskutinis paspaudžia mygtuką ant savo rankenėles, tą nukrato elektra. Žodžiu, šį žaidimą laimėjo ir visus aplošė jun! Tautvydas“.

Pagal tikras korporantiškas sporto šventės tradicijas vyko ir fechtavimosi varžybos.

Fechtavimosi varžybos

Jų metu Filisterių Sąjungos pirmininkas „pakrovė visiems malkų“. Net ir sen! Simui, kuris atvyko tiesiai iš Lietuvos studentų fechtavimosi kardu turnyro su antros vietos medaliu. Valio filisteriams!

Pavakarys: Cepelinai

Cepelinų gaminimo konada

O juniorai - šaunuoliai, pagamino 219 cepelinų! Cepelino skaičiaus rekordo pagerinti nepavyko - pernai juniorų komanda pagamino 250 cepelinų. Tačiau buvo sumuštas visų laikų greičio rekordas - cepelinai buvo pagaminti 2 valandomis anksčiau nei planuota.

Ačiū sen! Vidmantei šauniai vadovavusiai cepelinų gaminimo rungčiai. Tai pat sveikintina juniorų iniciatyva – cepelinų totalizatorius, kuriame galima buvo spėti, kiek šiais metais bus pagaminta cepelinų.

Cepelinai...

Totalizatrius ne tik suteikė azartiškos įtampos, bet ir padėjo juniorams savo reikmės susirinkti šiek tiek pinigėlių. 

Vakaras: Pirtis ir labanakt, vaikučiai

Kol atėjo laikas į pirtį, niekam jau neberūpėjo fotoparatas, tad nuotraukų su nuogybėmis nebus.

Pirtis mūsų sodyboje - dūminė, dar vadinama juodąja. Tie kurie nepratę, juodesni iš jos išeina, nei ateina :) O pirtį iš visos širdies kūrenęs fil! Linas šiek tiek persistengė - po jo vanojimo fil! Alfredas skundėsi, kad "išvirė tiesogine žodžio prasme". Kitiems labiau nuskilo, juos vanojo vienas kiečiausių mūsų korporacijos vanotojų – fil! Audrius.  Jo žinios ir patirtis gal prilygsta tik išvermei (išvanojo net tris iš eilės!). Po jo procedūrų, net ir pirmininkė negalėjo pamiršti pirties malonumų, o ryte vis džiaugėsi, kad oda po pirties tapo ypač švelni.

Po pirties niekaip nesisekė visų sukviesti į trobą - dauguma nepakrutinami sėdėjo prie laužo ir turbūt laukė fil! Lauryno žadėto Lyridų meteorų lietaus, kurio metu galima išvysti 10-20 krentančių žvaigzdžių per valandą bei besisukiojančius kitus dangaus kūnus.

Labanakt, vaikučiai, tai yra ėjimas miegoti prasidėjo daugiau mažiau tada, kada ir buvo suplanuota. Po puikios dienos, dar puikesnės pirties ir korporantiškos kompanijos miegas buvo saldus.