2014 m. spalio 22 dieną juniorų pamokėlės metu turėjome garbės susipažinti su nepamirštamųgebumų ir meilės savo veiklai nestokojančiu žmogumi - Artūru Laisiu. Daug kalbų mokantis ir ypatingai gerai lietuviškai kalbantis prancūzas labiausiai mus nustebino ne teigdamas, kad lietuvių kalba nėra viena iš pačių seniausių, nėra kilusi iš sanskrito ir pan., tačiau savo patirtimi parodęs, kad ji nėra jau tokia sunki, kai mes manome. Manau, kad Artūro lietuvių kalbos žinios daugeliu aspektų lenkia didižiosios dalies lietuvių supratimą apie savo lietuvių kalbą, o taip pat ir gebėjimą ja „naudotis“.
Po formalaus svečio pranešimo apie lietuvių kalbos šaknis vykusioje diskusijoje, aptarėme, kaip skirtingų tautybių žmonės suvokia tam tikrus Lietuvos politinių įvykius. Tai tik dar kartą pabrėžė, jog besimokant kalbą reikia domėtis ir pačia Lietuvos kultūra, šiandieninėmis aktualijomis. Susitikimas su svečiu, kuriam lietuvių kalba atrodo įdomi - tikrai glosto kiekvieno mūsų širdis. Užsienio atstovų domėjimasis mūsų gimtąją kalba tarsi leidžia pajusti mūsų lygiavertiškumą, įdomumą. Rodo, kad nors mes ir maži, tačiau esame savaip ypatingi. Ačiū Artūrai!
Seniausias Baltų rašto paminklas: Foliantas su Bazelio epigrafu (foto pasiskolinta iš www.saltiniai.info) |
Papasakojo jun! Aušra Kavaliauskaitė
1 komentarai (-ų):
Norėčiau papildyti, jog taip pat itin nustebino tai, jog Artūras prisipažino lietuvių kalbą mokantis geriau nei anglų, lietuvių kalba jam antroje vietoje, po gimtosios prancūzų. Pamokėlė buvo labai įdomi, ačiū magistrai Vilijai! (;
Sen! Simona
Rašyti komentarą