Interviu apie gyvenimą jaunimo organizacijose :)

Viena iš lietuvių organizacijų, su kuria teko susidurti per Newcastle universiteto lietuvių bendruomenę – Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjunga (JKLJS). Linkėjimai nuo Rūtos Freitakaitės, JKLJS prezidentės 2011-2012.

Jurgita Čepulytė: Būdama Jungtineje Karalystėje (JK) dalyvavai ir tebedalyvauji net kelių jaunimo organizacijų veikloje - Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos (JKLJS), Newcastle universiteto lietuvių bendruomenės ir AIESEC. Ar prieš išvykdama į UK dalyvavai jaunimo organizacijų veikloje Lietuvoje?

Rūta Freitakaitė: Kadangi į Angliją atvykau iš karto po mokyklos baigimo, neturėjau progos susipažinti su studentiškomis organizacijomis Lietuvoje. Tačiau nuo jaunų dienų labai aktyviai dalyvavau moksleivių organizacijose. Buvau viena iš Moksleivių Verslo Klubo (MVK) koordinatorių, aktyviai reiškiausi mokyklos organizacinėje veikloje.

J: Kokie būtų pagrindiniai jaunimo organizacijų Lietuvoje ir JK panašumai, skirtumai? Kas žavi ir kas erzina Lietuvos bei JK lietuvių jaunimo organizacijose?

R: Labai sunku lyginti. Tačiau bandant žvelgti iš šono, vienas pagrindinių skirtumų būtų mastai. Jeigu Lietuvoje yra 3 AIESEC ofisai, Jungtinėje Karalystėje daugiau negu 20. Taip pat labai didelis skirtumas yra ir atstumai tarp organizacijų. Lietuvoje bendradarbiavimas yra lengvesnis, norint pasiekti platesnę auditoriją renginiai gali būti organizuojami įvairiausiuose miestuose neprarandant pagrindinės narių auditorijos. Jungtinėje Karalystėje organizuojant renginį Londone niekaip nepritrauksi daugybės žmonių iš Edinburgo.

J: Kokia būtų pagrindinė JKLJS veikla?

R: JKLJS, kaip ir sako mūsų pavadinimas, yra Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Taigi mūsų tikslas yra „Integracija į Jungtinės Karalystės visuomenę, išlaikant lietuvių identitetą“.

J: Kokia yra JKLJS tikslinė auditorija ir kokie žmonės daugiausiai dalyvauja jos veikloje?

R: Mūsų tikslinė auditorija yra jaunimas iki 35 metų. Didžiąją dalį šio jaunimo sudaro čia studijuoti atvykę lietuvaičiai. Taip pat turime ir tokių, kurie po studijų jau įsikūrė ir lipa karjeros laiptais.

J: Jei reiktų apibendrinti, kokią veiklą JKLJS daugiausiai vykdo: padėti lietuviui, informuoti apie Lietuvą ar puoselėti lietuvybę?

R: Labai sunku apibendrinti veiklą, kadangi mes organizuojame viską nuo kultūrinių koncertų iki vasaros praktikų Lietuvoje. Visais renginiais tiesiog kviečiame bendrataučius pasimėgauti sava kompanija, pritaikyti įgytą patirtį Lietuvos problemų sprendimui ir pristatyti, kokios galimybės yra Lietuvoje, jeigu jie nuspręstų sugrįžti. Jokiu būdu neužsiimame propoganda ir skatinimu palikti viską, ką čia pasiekė, ir bet kokia kaina grįžti atgal į Lietuvą. Mes tiesiog esame čia, kad informuotume, gal sudomintume ir paskatintume apie tai bent susimąstyti.

J: Kokie būtų pagrindiniai sunkumai, su kuriais kaip prezidentė susiduri organizacijos viduje?

R: Vidinės problemos ir turėtų likti vidinėmis. Turbūt sunkiausia yra pritraukti įvairiausių miestų skyrių atstovus į organizatorių gretas ir tuo pačiu išlaikyti labai glaudų bendravimą tarp jų. JK atstumai mums tikrai nepadeda to pasiekti, todėl pagrindiniai renginiai vis dar vyksta Londone ir yra organizuojami Londono lietuvių.

J: Ar puoselėjate kokias nors lietuviškas tradicijas? Pvz.: Vasario 16-osios, Kovo 11-osios paminėjimo renginiai?

R: Žinoma. Kiekvienais metais Hyde parke vyksta Baltijos kelio minėjimas, į kurį susirenka daugiau nei 250 žmonių. Seniau organizuodavome ir Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios minėjimus, bet kadangi atsirado labai daug lietuviškų organizacijų, kurios tai daro, mes nusprendėme nekonkuruoti dėl auditorijos ir palikti tokių renginių organzavimą tradiciškesnei Lietuvių Bendruomenei Jungtinėje Karalystėje.

J: JKLJS  palaiko glaudų ryšį su įvairių JK universitetų lietuvių bendruomenėmis. Ar yra kitokio tipo lietuvių organizacijų ar bendruomenių JK, su kuriomis JKLJS bendrauja, bendradarbiauja?

R: Kaip ir užsiminiau ankstesniame klausime, yra labai daug lietuviškų organizacijų JK – pradedant rimtomis bendruomenėmis ir baigiant krepšinio fanų organizacijomis.

J: Ar JKLJS palaiko ryšius su nelietuviškomis organizacijomis JK?

R: Organizuodami kasmetinį Baltijos kelio minėjimą, bendradarbiaujame su latvių bei estų bendruomenėmis, deja, nė viena iš jų nėra tokia didelė ar stipri kaip mūsų. Su angliškomis organizacijomis kol kas nebendraujama, nes neradome bendro, visus vienijančio projekto.

J: JKLJS ryšiai su jaunimo organizacijomis Lietuvoje. Ar vykdomas bendradarbiavimas?

R: Mūsų organizacija yra skėtinė. Tai reiškia JKLJS yra dalis PLJS (Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos) ir mes savo ruoštu turime savo (JKLJS) skyrius JK. PLJS bendrauja su lietuviškomis organizacijomis, ypač dabar, kai yra organizuojamas Pasaulio Lietuvių Susitikimas Lietuvoje (http://pljs2012.lt/).

J: Koks yra Lietuvos lietuvių organizacijų požiūris į JKLJS?

R: Turbūt tos organizacijos geriau atsakytų į šį klausimą. J

J: Ar yra didelių požiūrio skirtumų sprendžiant bendras problemas, susijusias su jaunimo organizacijų veikla (pvz.: žmonių pritraukimas į veiklą, organizacijų įtakos formavimas, etc.)?

R: Negaliu pasakyti, nes neteko kartu dirbti bendruose projektuose.

J: Jei grįžtum į Lietuvą, ar dalyvautum lietuviškų organizacijų veikloje?

R: Tikrai taip, tikiu, jog vieną kartą paragavęs organizacinio gyvenimo, nelabai gali ir sustoti. Tačiau manau, jog norint įgauti kuo daugiau patirties ir siekiant, kad nenusibostų veikla, kartais reikia pakeisti organizacijas.

J: Ko palinkėtum mums, Tautinei lietuvių studentų korporacijai Neo-Lithuania (http://lt.wikipedia.org/wiki/Neo-Lithuania)?

R: Linkiu, kad organizacinė kasdienybė neužtemdytų pagrindinio tikslo siekimo. Vertinkite kiekvieną tikrą savo narį, nes be jų jokia organizacija būtų neįmanoma.