Krambambulis - tai palikimas, kai gėrė mūs' tėvai

Georg Mühlberg "Cantus", 1900. 

Pirmą kartą apie krambambulį išgirdau draugų vestuvėse, kuomet nuo stalo pakilęs būrelis korporantų su trenksmu užplėšė "Krambambulį" - tradicinę korporantų dainą apie kadaise studentų mėgtą stiprųjį alkoholinį gėrimėlį, be kurio šieji negalėjo nė papietauti. O jau vien ko vertas painus priedainis, kurio, paragavęs tikrojo krambambulio, sklandžiai nė neišdainuotum:


Ei, juli juli...
Tuomet, kai mes juli juli, 
Kai išgeriam, krambabuli, 
Kram krim krambambuli, krambambuli.
Po šimts velnių, krambambuli,
Po šimts velnių krambambuli,
Kram krim krambabuli, krambambuli!

Och, smagumas! Vėliau, jau tapus korporacijos "Neo-Lithuania" nare, drauge su korporantais ne kartą traukiau pašėlusį "Krambambulį", o švenčiant Korporacijos aštuoniasdešimtmetį, teko ir paragauti šio gėrimo, paruošto pagal iš Amerikos gautą receptą. Proporcijos įspūdingos: 2 buteliai balto romo, 2 buteliai raudono romo, 2 buteliai balto vyno, 2 buteliai ... ir taip toliau - neatskleisiu iki galo recepto, tik pridursiu, kad itin svarbus skaniojo krambambulio ruošimo momentas - stipriųjų gėrimų mišinio uždeginimas cukrumi. Mmm... Patikėkit, net ir lapė smaližė ūsus apsilaižytų.

Georg Mühlberg, "Maibowle", ~1900

Vis puoselėjau mintį pasidomėti, kas išties yra tas krambambulis, bet lyg nebuvo progos, lyg neužteko laiko. Ir štai, naujasis Korporacijos tinklaraštis - puiki proga prisiminti senstelėjusias mintis ir pažadus :)

Anot vokiškosios Wikipedijos, tai tamsios spalvos trauktinė, pagaminta iš brendžio ir kadagio uogų. Tokią ją kadaise gamino Isaak'ui Wedel'ui-Links'ui ir Eydam'ui Dirck'ui Hekker'ui priklausiusi spiritinių gėrimų varykla Gdanske. Gėrimo pavadinimas kilo sujungus du žodžius - populiarųjį kadagio pavadinimą "Kranichholz" arba "Krandewitt" (bendrinėje vokiečių kalboje "kadagys" vadinamas "Wacholder") su slengo žodžiu "Blamp", reiškusį stiprųjį alkoholinį gėrimą. Štai taip ir gimė Krambabulis (Crambabuli). 

Labai panašiai - krambambulia - vadinamas ir nacionalinis baltarusių alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vandens, medaus ir prieskonių (juodųjų pipirų, muskato riešuto ir kt.). Savotiška midaus versija, ar ne?

Kiekviena studentų korporacija turi savas gėrimo ruošimo tradicijas ir receptus. Vienos maišo stiprų krambambulį ir ragaują jį karštą, kitos - jį ruošia kaip punšą. Tokio punšinio krambambulio gamybai naudojamas šampanas, desertinis vynas, romas, vaisiai ir cukrus arba medus. Panašų krambambulį, iš ratu leidžiamos taurės, teko ragauti ir pas mūsų bičiulius skautus.

Georg Mühlberg "Bierduell", ~1900

Veikiausiai nė nereikia sakyti, kad gėrimo pavadinimą studentų (ir ne tik) tarpe išpopuliarino 1745 m. Christoph'o Friedrich'o Wedekind'o (alias Crescentius) sukurta daina "Krambambuli". Šioji greitai tapo studentų liaudies daina, buvo ne kartą ir ne du kartus perrašyta, taisyta ir pildyta, tad yra žinoma daugiau kaip šimtas "Krambabmuli" versijų! Ir atsirink, kad gudrus, kuri dabar teisingiausia :) Vokišką "aprobuotą" "Krambambuli" versiją rasite pagal šią nuorodą, o lietuvišką, dainuojamą mūsų korporacijoje, pateikiu žemiau:

Krambambulis - tai palikimas,

Kai gėrė mūs' tėvai.

Vienintelis yra linksmumas, 

Kai susirenka draugai.

Ei, juli juli...

Tuomet, kai mes juli juli, 

Kai išgeriam, krambabuli, 

Kram krim krambambuli, krambambuli.

Po šimts velnių, krambambuli,

Po šimts velnių krambambuli,

Kram krim krambabuli, krambambuli!

Tėvelis rašo sūnui laišką:

"Ar mokslus jau baigei?"

Sūneliui viskas yra aišku - 

Tik su pinigu blogai.

Ei, juli juli...

Jei kartais tenka užvažiuoti

Į blaivią arbatinę,

Negalim mes nei papietauti,

Nepažvelgę į degtinę.

Ei, juli juli...

Tad tiek trumpai apie krambambulį. O pačiai pabaigai - vokiškai atliekamas (šiek tiek melodingesnis nei mūsų) "Krambambulis":

P.S. Iliustracijos iš šios internetinės svetainės.