Senosios spaudos lobiai: "neolituanai"

Noriu pasidalinti labai neblogos svetainės www.epaveldas.lt nuoroda. Šioje svetainėje galima gana paprastai aptikti tarpukario spaudoje publikuotas žinutes apie Korporaciją (tereikia paieškos laukelyje suvesti raktinius žodžius "neolituanai", "korporantai", "studentų korporacija", "Neolituania" ir pan). Jų būta visokiausių: nuo trumpų informacijų įrašų apie studentų leidžiamą spaudą ir pašaipių eilėraštukų iki detalių Korporacijos švenčių aprašymų ir publikuotų garbės narių sveikinimų, perskaitytų organizacijos sukakčių progomis. Neatmesčiau prielaidos, kad daugumą straipsnių parašė patys korporantai, galbūt dirbę tų periodinių spaudinių redakcijose ar turėję ten gerų bičiulių. Man atrodo nelabai tikėtina, kad Klaipėdos dienraštis galėjo taip stipriai domėtis mūsų korporacija, kad būtų pirmajame puslapyje išspausdinęs Prezidento A. Smetonos sveikinimo kalbą, pasakytą korporacijos "Neo-Lithuania" keturioliktojo gimtadienio proga. Manyčiau, kad labiau tikėtina prielaida apie žiniasklaidoje, kuri tada dar taip nebuvo vadinama, dirbusius neolithuanus. Ir tai nieko blogo, priešingai - rodo jų veiklumą ir pastangas garsinti savo korporaciją, demonstruoti žinomų asmenų jai rodomą prielankumą bei jos žinomumą.

Štai mano minėtas Prezidento Antano Smetonos sveikinimas "Neolituania prima inter paris", publikuotas 1936 m. Klaipėdoje leisto laikraščio "Vakarai" 270 numeryje:

"Korporacija Neolituania yra prima inter pares, lygiomis pirma tarp kitų korporacijų. Ji pirma davė pradžią mūsų universitete studentų organizacijoms, ji pirma iškėlė reikalą mokytis ir auklėtis tautiška linkme, pramintą mūsų didžiųjų tautos gaivintojų, kaip Basanavičius, Kudirka, Maironis, Tumas-Vaižgantas ir kiti. Kai taip, tai neolituanams reikia rodytis pirmiems moksle, pirmiems gerą būdą auklėjantis, pirmiems visur, kur tik reikalingas geras, darbas mūsų tėvynei ir mūsų tautai. Aš kalbu apie neolituanų pareigą, bet nekalbu apie jų teisę. Tik pasakysiu, kad bėgimo lenktynėms yra dėsnis: kas pirmesnis, tas geresnis, o kultūros darbe atžagariai: kas geresnis, tas pirmesnis. Šita prasme mokslo jaunimas turėtų vertinti savo ateities teisę.

Kaip iš pranešimo tik va girdėjome, kitais metais Neolituania švęs savo penkiolikos metų sukaktį. Tikiuosi, rimtai pasiruošusi ją sutiks ir padarys apžvalgą savo praeito kelio gairėms. Tikiuosi, kad neolituanai, gražiai sugyvendami savybėje, ir toliau mokės gražiai bendrauti su kitomis korporacijomis. Jie  ne tiek žodžiais, kiek darbais, rodys tautinę linkmę, įsiklausydami šūkį pro patria, kad būtų skardus ir girdimas visiems geros valios mokslo jaunuoliams. Geidžiu, kad Neolituania duotų mūsų tautos darbui daugiau proto pajėgų, kurių dar daug kur stinga!"

Taiklūs ir vis dar aktualūs žodžiai - kas geresnis, tas pirmesnis. Ir tuo pačiu, tikslios veiklos gairės - darbas pro patria puoselėjant ir garsinant savo krašto kultūrą, šviečiant akademinę bendruomenę. Ar neatrodo, kad toks atspirties taškas galėtų tapti kertiniu šiandieniniame korporacijos gyvenime, siekiant naujai identifikuoti veiklos kryptis ir ieškant, kaip aktualizuoti Korporacijos pirmtakų iškeltą siekį dirbti pro patria?   Juk vienas iš Korporacijos uždavinių - ugdyti taurią ir kilnią asmenybę, mano supratimu, galėtų ir turėtų būti sprendžiamas užsimojant gerokai plačiau. Rūpintis reikėtų ne tik korporantų, bet ir visų Lietuvos studentų ugdymu. Manau, kad šių metų sausio 13-osios renginys "Tu - mano laisvė" - puikus bandymas suteikti studentams (ir ne tik) pasirinkimo alternatyvą. Ar "Striptizo ereliai", ar rimtesnis, svaresnis renginys. Korporacija taip ir  turėtų tarnauti, kaip prieš 76 metus sakė Prezidentas A. Smetona, rodydama pavyzdį ir kviesdama juo sekti kitus. Čia toks trumpas pamąstymas, paskaitinėjus senąją spaudą. Galbūt jis išprovokuos diskusiją :) O dabar iš lankų grįžkime prie epaveldo lobių ir pasimėgaukime 1937 metų "Trimito" (Nr. 46) parodytu dėmesiu Korporacijos 15-os metų sukakčiai.

Straipsnyje trumpai paminėti organizacijos steigimo sunkumai, kuriuos studentai sėkmingai įveikė:

"1922 m. lapkričio 12 d. Vyt. Didž. universitete įsikūrė studentų tautinin­kų korporacija Neo-Lithuanija. Pir­mieji žingsniai studentų organizacijai buvo gana sunkūs, nes iš visur susilaukta kliudimų. Ano meto universi­teto vadovybė ilgai delsė su korpo­racijos įstatų tvirtinimu; nesusilaukta pritarimo ir iš kitų ano meto vals­tybinio gyvenimo veiksnių. Nepalankios veikimui sąlygos tik dar labiau sustiprino neolituanų pasiryžimą siekti užsibrėžtų tikslų".

Didžiausiais korporacijos nuopelnais straipsnio autorius J.Ž. (tikėtina vienas iš raštingų korporantų) pripažįsta leidybinę veiklą, lietuvių studentų subūrimą į "draugovę", studentų atstovybės įsteigimą bei Lietuvos įstojimą į tarptautinę studentų organizaciją:

"Dirbdami savo dar­bą neolituanai stengėsi, kad tautinės kultūros skraistė apimtų ne vien studentiją, bet ir universiteto vadovybę. Jie norėjo, kad universiteto vadovybė sueitų į glaudų kontaktą su visa studentija ir toks junginys dirbtų darnų tautinės kultūros darbą. 1923 m. rug­sėjo 27 d. neolituanų pastangomis bu­vo įkurta visų lietuvių studentų draugovė. Neolituanai daugiausia prisidė­jo ir prie studentų atstovybės įsteigi­mo. Daug prisidėjo prie Lietuvos įs­tojimo į CIE — tarptautinėn studentų sąjungon. Jie pirmieji pradėjo san­tykiauti su svetimų valstybių drau­gingomis studentų organizacijomis. Neolituanai davė pradą ir "Jaunosios Lietuvos" organizacijai. 1923 m. jie išleido pirmą Lietuvoje studentų lai­kraštį „Jaunoji Lietuva", vėliau leido „Studentų Balsą", o dabar leidžia di­delį akademinio gyvenimo žurnalą „Akademiką".

Valio korporantams! O štai penkias dienas besitęsusios šventės aprašymas - puikus viešųjų ryšių pavyzdys, kaip reikia save pagirti ir pasigirti: 

"Penkiolikos metų sukaktuves neoli­tuanai pradėjo minėti per trečiadienį ir baigė sekmadienį. Ketvirtadienį gražus minėjimas surengtas radiofo­ne. Penktadienį žaidė krepšinį su uni­versiteto rinktine, šeštadienį pagerbė Nežinomojo Kareivio kapą, o vakare susirinko iškilmingos, vakarienės. Į korporacijos iškilmes iš Rygos atvy­ko draugingos neolituanams latvių studentų korporacijos Lettonijos de­legacija: 5 filisteriai, 12 senjorų ir 2 junjorai. 

Didžiosios sukaktuvių iškilmės įvy­ko sekmadienį, lapkričio 14 d. Iš ry­to korporacija dalyvavo pamaldose Įgulos bažnyčioje. Pamaldas laikė ir atitinkamą pamokslą pasakė kun. V. Mironas. Po pamaldų nužygiavo prezidentūron pagerbti Respublikos Pre­zidento A. Smetonos, čia Respublikos Prezidentą pasveikino korporacijos pirmininkas Ališauskas, šiltu žodžiu atsakė neolituanams Respublikos Pre­zidentas. Iškilmingas posėdis įvyko po pietų korporacijos rūmuose, čia apsilankė Respublikos Prezidentas ir gausus būrys aukštųjų svečių. Apie korporacijos veiklą pranešė neolitu­nų pirmininkas Ališauskas. Audringomis ovacijomis buvo sutiktas ir pa­lydėtas Respublikos Prezidento tartas žodis. Per ši posėdį Neo-Lituanija pa­sirašė su latvių Lettonija draugingu­mo sutartį. Korporaciją pasveikino ir latvių ministeris Lietuvai Sėja. Daug sveikinimų korporacija susilau­kė raštu.".

Pagal šią nuorodą rasite proginį 1937 m. "Akademiko" numerį, skirtą Korporacijos "Neo-Lithuania" penkiolikos metų gimtadieniui - spalvotu viršeliu, dvigubai storesnį ir gausiai iliustruotą. Malonaus skaitymo.

Na, o pabaigai - smagaus P. Pakštirankos eilėraščio "Vajus dėl vietos" (apie rinkimines kovas į Studentų atstovybę) ištrauka - pasirodo, kad jos buvo pakankamai rimtos:

"Pakabina tris plakatus - 

daugiau vietos nesimato. 

O jei vietos jaučias stoka - 

toks dalykas kelia strioką. 

Todėl kai vieni kabina, 

kiti šventai vietą gina. 

Sako: „paieškokit kitą, 

čia jau mūsų numatyta." 

Vienur neolituanai 

visą nakt'i vietą gano. 

Bet gi jiem ateitininkai 

jos užleisti nesutinka. 

O jei varpininkai ruošias 

kai ką priklijuot su koše, - 

jiem net iš keturių šonų 

staiga daros nemalonu. 

Bet kurie aktyvūs smarkiai, 

tie pirmieji susitvarkė. 

Svetimuosius sunaikino 

ir savuosius pakabino. 

Žodžiu, veda vajų platų, 

bet tik vajų dėl plakatų. 

Kitų pažymių rinkimų 

šiuos rinkimuos net nežymu."