
Maironis (Jonas Mačiulis) gimė 1862 m. Pasandravyje (Raseinių raj.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, trečiajame dešimtmetyje – Kauno universiteto profesorius. Mirė 1932 m.
Viešumoje Maironis atrodė oficialus, šaltas, nebuvo linkęs rodyti savo širdies. Gyvenime buvo valingas, tvirtas, atkaklus. Mėgo ir sunkų fizinį darbą. Lietuvos kultūroje Maironis užėmė ypatingą vietą. Jis yra lietuvių tautos dainius, sukūręs idealizuotą Lietuvos paveikslą ir suformulavęs XIX amžiaus tautos būties problemas.
100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė: “Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“. Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas.
Nuo 1928 metų gegužės 11 d. Maironis yra Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo – Lithuania“ garbės narys. Keletą metų prieš tai korporacija „Šatrija“ mėgino taip pat pasikviesti Maironį, tačiau nesėkmingai. Maironis, vos tik pamatęs korporantus, rūsčiai pasiūlė jiems išsinešdinti: „Aš studentų baliams aukų nedavinėju.“ – toks buvo jo atsakymas. Maironis nemėgo davinėti smulkių aukų, jis teikė tik stambaus masto aukas, pavyzdžiui, savo lėšomis pastatė religinio meno muziejų.
jun! Alina R.
undefined