2015 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Neolithuanai atšventė 93 – iąjį gimtadienį




















Išaušo dar vienas splavingas lapkričio mėnėsio šeštadienis, tačiau šis šeštadienis nepaprastas. Klausiate kodėl?  Atsakymas labai paparastas, nes antrajį šio mėnesio savaitgalį, t. y. lapkričio 14 d. jaunieji neolithuanai triukšmigai išėjo į gatves atšvęsti solidaus devyniasdešimt trečio gimtadienio! Kaip ir kiekvienais metais, sužvarbę korporantai, pučiant šaltam lapkričio vėjui, ankstyvą rytą buriavosi prie šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, kur 11 valandą mišiomis turėjo prasidėdi gimtadienio iškilmės. Aišku, pareigingieji korporantai pradėjo rinktis žymiai aksčiau, juk reikėjo pasikedenti plunksnas: persijuosti  ryškiaspalvėmis perpetėmis, nublizginti špagas ir galiausiai pasipuošus sniego baltumo pirštinėmis, pasiruošti garbingam Neo – Lithuania vėliavos įnešimui į bažnyčią. Paskui vėliavą į seniausią Kauno bažnyčią sugūžėjo gausiai susirinkę korporantai, kurie visuotinėje maldoje prašė laiminti bei stiprinti organizaciją, taip pat, kad jaunoji Neo – Lithuanų karta puoselėtų tradicijas, korporantyvizmą bei sėkmingai dirbtų Pro Patria! Nuskambėjus paskutiniams mišių varpams, korporantai tvarkingai išsirykiavo prie gotiškojo „perlo“, kur ilsisi garbės nario Juozo Tumo-Vaižganto širdis ir po trumpos kalbos skirtos prisiminti garbės nario indėlį į Tėvynės bei korporacijos augimą ir stiprinimą, korporantai atsivertę dainorėliuis su dainomis ir skardžiais būgno garsais žygiavo per Senamiestį bei Laisvės Alėją iki Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kiemelio, pakeliui dar sustodami atiduoti pagarbą prie Maironio, Antano Smetonos, Prano Gudyno, Jono Basanavičiau bei Petro Vileišio memorialų. Pasiekus galutinį eisenos tikslą bei sugiedojus Tautišką giesmę, visi šurmulingai nuskubėjo pirmojo prozit, kurio metu senai besimatę korporantai turėjo galimybę draugiškai pasišnekėti, prisiminti senus gerus laikus,  o juniorai galėjo susipažinti su rečiau matomais seniorais bei filisteriais taip tobulinant vidinę korporacijos komunikaciją, kuri yra kiekvienos organizacijos fundamentas. Trumpai pasišnekučiavę korporantai išsiskirstė lygintis marškinių, blizgintis batų, nes gimtadienis dar tik prasidėjo ir prieš akis dar laukė daug veiksmo. 
Skaityti toliau »

2015 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Domanto Razausko akordai užbaigs korporantiškus vakarus

Seniausia Lietuvos studentų korporacija Neo-Lithuania jau antrą rudenį akademinį Kauno jaunimą buria į „Trispalvius vakarus“. Tris rugsėjo savaitgalius studentai gali nemokamai dalyvauti naujų filmų peržiūrose, koncertuose ir susitikimuose-diskusijose su universitetų dėstytojais ir menininkais.
 
Paskutiniame vakare - „Žalieji muškietininkai” ir D. Razauskas
Jau spalio 2-ąją nuskambės baigiamieji pilietinių vakarų ciklo „Trispalvis vakaras‘15“ akordai. Trečiąjį šių metų susitikimą, vyksiantį Kauno technologijų universiteto III rūmuose (Laisvės al. 13), pradės Jono Ohmano filmas „Žalieji muškietininkai“. Aktyviai už demokratines ir pilietines vertybes kovojančio švedų režisieriaus Jono Ohmano filmas „Žalieji muškietininkai“ pasakoja apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais veikusį ekologinį ir etnologinį klubą „Atgaja“, originaliai ir kūrybiškai skynusį kelią į Lietuvos nepriklausomybę. Šiame filme režisierius tarytum kalba apie ekologiją, tačiau kartu sumaniai klausia – o kaipgi mūsų vidinė ekologija? Nepaleisdami šio klausimo iš karto po filmo korporantai kviečia diskutuoti, kaip išorinė ekologija siejasi su vidine. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto politologijos katedros dėstytojas, sociologijos mokslų daktaras Andrius Švarplys, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka bei „Žaliųjų muškietininkų“ kūrybinės grupės atstovai.
Po diskusijos vakarą užbaigs charizmatiškojo Domanto Razausko koncertas.
Skaityti toliau »

2015 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Senos naujienos naujame laikraštyje: ką rašo "Lietuvos studentas"

Aptikau senieną - 1930 m. leistą "Lietuvos studentą" ir jame publikuotą rinkimų į studentų atstovybę apžvalgą. Pasirodo tais metais vykusiuose rinkimuose korporacijai "Neo-Lithuania" atiteko 179 balsai, o "Filiae Lithuaniae" - 46 balsai, kurie atitinkamai virto 3 ir 1 atstovu studentų atstovybėje. Daugiausia balsų tais metais surinko Ateitininkų sąjunga - 717 balsų ir 12 atstovų.

Kaip dejuoja apžvalgininkas, iš turinčių teisę balsuoti 4146 studentų savo teise pasinaudojo didesnė pusė - 2331 studentas arba, kaip skelbia antraštė - 61 procentas.

Daugiau šifruokite paveiksliuke arba verskite "Lietuvos studentą" :)

Taip pat dalinuosi ir dviem reklaminėmis mūsų korporacijos skrajutėmis iš ankstesnių rinkimų 1926 ir 1931 metais. Skaitykte, studiozai!

2015 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Būna, kad geri dalykai nieko nekainuoja: išgelbėk 3 gyvybes ir pasiklausyk Domanto Razausko!

























Korporacija "Neo-Lithuania" kviečia Kauno studentus ir jaunimą prisijungti prie kraujo donorystės akcijos "Trispalvio vakaro'15" metu. Pilietiška akcija rengiama bendradarbiaujant su Nacionaliniu kraujo centru.

Norinčių tapti donorais ir padėti žmonėms grįžti į gyvenimą po sunkių traumų ar chirurginių operacijų, spalio 2 dieną (penktadienį) laukiame nuo 14 iki 17 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, Kaunas). Nepamirškite, vieno donoro kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes!

Norite tapti kraujo donoru, tačiau kankina klausimai kiek? kodėl? kaip? kada? už kiek? - susisiekite su Džiugu Baltrušaičiu telefonu +370 650 11982 arba el. paštu d.baltrusaitis@kraujodonoryste.lt

Na, o po akcijos su malonumu visus kviečiame pasiklausyti nemokamo Domanto Razausko koncerto, pasižiūrėti "Kino pavasario" žiūrovų puikiai įvertintą Jono Ohmano filmą "Žalieji muškietininkai" ir sudalyvauti diskusijoje "Ekologija: vidus vs išorė".

Vakaro planas tobulas, todėl vietų skaičius ribotas ir nuolatos mažėja. Reikalinga išankstinė REGISTRACIJA. Nepraleiskite progos!

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Vasario 16-osios pobūvis Kauno akademinei bendruomenei - geriausias Kauno jaunimo renginys 2015 metais!

Šiandien Kauno Rotušėje vyko Kauno jaunimo apdovanojimai 2015 m. Jų metu korporacijos "Neo-Lithuania" vardas skambėjo net 5 kartus:

Nominacijai "Metų jaunimo lyderis" buvo pristatyta sen! Rūta Reifonaitė 
Nominacijai "Metų jaunimo iniciatyva" - fil! Aistė Gedvilienė 
Nominacijai "Metų jaunimo organizacija" - T.S.L. korp! Neo-Lithuania
Nominacijai "Metų jaunimo renginys" - "Trispalvis vakaras'15" ir "Vasario 16-osios pobūvis".


Smagiausia, kad korporantų darbas ir iniciatyvos buvo įvertinti - "Vasario 16-osios pobūvis" pelnė 2015 metų jaunimo renginio titulą!!! O "Trispalvis vakaras'15" pelnė vicemero komplimentus dėl linksmybių be alkoholio. 


Sveikinimai idėjų autoriams ir organizatoriams!

Skaityti toliau »

Experimentinis žygis ,,Pažink netradicinį Neries regioninį parką"

Ausiutiškių regykloje

Karščiausią šių metų dieną, Rugpjūčio 8-ają, Korporantai išsiruošė į žygį dešiniuoju Neries krantu. Nors šių metų žygyje dalyvavo palyginus mažas būrys korporantų, tačiau tai puikiai kompensavo puikus žygio vadovas ir gera visų dalyvių nuotaika. 
Skaityti toliau »

2015 m. liepos 14 d., antradienis

Neo-Lithuania profilis Instagram tinkle. Sekite!

Nuo šiol korporantiškos veiklos akimirkas, galite sekti ir Instagram profilyje. Prisijunkite!

Vasara - puikus metas aktyviai bei prasmingai praleisti laiką, tad štai naujasis profilis ir vos ką tik patirtas pliūpsnis meilės, laimės bei euforijos, įgyvendinus nepaprastai reikšmingą darbą. Sen! Rima Aukštuolytė, padedama korporantų, bei meistro Roberto Ožalinsko pasirūpino, kad rūpestis dėl vargstančio ir nykstančio kryžiaus nebeslėgtų Garbės nario Juozo Jakavonio-Tigro pečių. Po ilgo laukimo, daug įdėto darbo bei laiko, galime džiaugtis atrestauruotu kryžiumi. Minint Juozo Jakavonio-Tigro 90-ąjį jubiliejų kryžius buvo pašventintas.  

2015 m. birželio 15 d., pirmadienis

Vieno kryžiaus istorija

Roberto Ožalinsko nuotr.
2014 m. rudenį lankantis pas partizaną Juozą Jakavonį Tigrą, kuris tuo metu dar nebuvo korporacijos garbės narys, aš ir sen! Mantas Krivickas išgirdome istoriją apie kryžių, stovintį senose Kasčiūnų kaimo kapinėse. Istorija buvo tokia užkabinanti, kad sėdę į mašinas tą pačią dieną vykome jo apžiūrėti. Miškas, laukias, kelias, kalniukas, vėl miškas ir pasiekėm nuostabioje vietoje įsikūrusias kapinaites. Ten ilsisi ne viena Tigro šeimos karta, ten ketina amžinojo poilsio atgulti ir Tigras.  Išvydome ir kryžių, tiksliau – net du. Abu seni ir akivaizdžiai byrantys nuo metų naštos. 
Ant vieno jų išraižyta data – 1865 m. Tigras papasakojo, kad būtent šį kryžių, visą pasvirusį ir kreivą, jau ruošėsi nupjauti ir sudeginti. Tačiau atrodo, kad tam kryžiui buvo lemta dar ilgai stovėti.

Istorija

Roberto Ožalinsko nuotr.
Vieną kartą apsilankęs kapinėse Tigras nusprendė kitą kartą atvykti ir kryžių nupjauti, bet tą patį vakarą versdamas savo sukauptą archyvą atrado tai, po ko ranka pjauti nebekilo. Šį kryžių savo atsiminimuose yra paminėjęs partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurio vadavietę galima aplankyti J. Jakavonio kieme. Vanagas kartą naktį laukdamas atvykstant žvalgų, budėjo būtent Kasčiūnų kaimo kapinėse. Ir jo akis užkliuvo už palinkusio kryžiaus. Susimąstė, kad niekas nebežino, kas palaidotas po šiuo kryžiumi ir gal kada nors žmonės taip pat praeis pro jo kapą, nežinodami, kad jis čia guli. Tigrui skaudžiausia šita istorijos dalis – niekas nežino, kur palaidotas  A. Ramanauskas-Vanagas, kuriam mirties bausmė įvykdyta  1957 m.

Darbai prasideda

Roberto Ožalinsko nuotr.
Roberto Ožalinsko nuotr.
Dar stovėdami kapinėse su sen! Mantu Krivicku pradėjome galvoti, kaip būtų galima prikelti kryžių naujam gyvenimui. Sakoma, kas ieško, tas randa. Grįžusi į Vilnių susisiekiau su Arnoldu Foku, kuris atstatė ne vieną kryžių su „Misija Sibiras“. 

Jis rekomendavo meistrą Robertą Ožalinską. Vienas skambutis, trumpas pasakojimas ir su Robertu sutarėme nuvykti į kapines. Tiesa, tuo metu jau buvo ruduo, sunkiai pravažiuojami keliai miške, todėl sutarėme laukti tinkamų oro sąlygų.

Vasario 15 d. jau vykome pas Tigrą su Robertu. Jis viską nusifotografavo, su Tigru išdiskutavo, kaip tas kryžius atrodė prieš keliasdešimt metų. Tuomet sutarėme, kad Tigras su seniūnija pasirūpins kryžiaus atgabenimu pas save, nes jam reikėjo kurį laiką pabūti sausai. Tada būtų galima imtis atnaujinimo darbų.
Roberto Ožalinsko nuotr.
Roberto Ožalinsko nuotr.


Kovą kryžius jau buvo Tigro kieme. Ateinančius mėnesius jį lankė ir ruošė Robertas, kuris vakarais namie drožinėjo ir Jėzusiuką. Kaskart man paskambinus Tigrui, jis vis klausdavo apie kryžių ir jo atnaujinimą. Nerūpėjo niekas – nei jo paties sveikata, nei artėjantis 90-asis jubiliejus. Taigi laukti negalėjome ir mes.

Roberto Ožalinsko nuotr.
Birželio 6-7 d. Robertas baigė paskutinius kryžiaus atnaujinimo darbus. Kruvinos ir pajuodusios rankos, visa diena palinkus prie kryžiaus. Karštis. 
Roberto Ožalinsko nuotr.

Iš Vilniaus pas Tigrą atvykome šeštadienio popietę ir tikriausiai to vaizdo nepamiršiu niekada: šalia sėdintis ir viską stebintis Tigras, palinkęs prie kryžiaus Robertas ir plačiai besišypsantis Algis, kuris dažo kryžių. Ilgai nelaukusi šį darbą iš Algio perėmė Edita.

Savaitgalis buvo puikus, su daug saulės, smagiais žmonėmis (fil! Algirdas Liutkus su drauge, fil! Edita Žiulpaitė, sen! Eglė Valionytė), skaniu maistu ir Tigro draugija. Kasčiūnai ir jų apylinkės yra apskritai stebuklinga vieta, kur būtina nuvykti kiekvienam ieškančiam ramybės ir pusiausvyros.



Roberto Ožalinsko nuotr.
Kai kažkas baigiasi, prasideda nauja istorija

Roberto Ožalinsko nuotr.
Sekmadienį po pietų prasidėjo dar vienas didelis darbas. Iš pradžių sunku buvo įsivaizduoti, kaip kryžių reikės grąžinti į jo vietą. Bet viskas dėliojosi kaip pagal scenarijų. Kaip iš kokio filmo Tigro automobilis, senas medinis vežimas, įtempti vyrų raumenys keliant kryžių ir galiausiai, Roberto ir Giedriaus bėgimas paskui lekiantį Tigro automobilį. Nes Robertui tikriausiai širdis neleido palikti kryžių dardėti miško keliais be priežiūros, o Giedrius su vis dar gyjančiais kojos raiščiais nenorėjo palikti Roberto vieno :)



Roberto Ožalinsko nuotr.
Visą gyvenimą liksiu dėkinga Robertui, nes jis vienintelis žinojo, kaip reikia kryžių pastatyti ir įtvirtinti. Didžiavausi fil! Algirdu Liutkumi, sen! Šarūnu Valioniu ir savo vyru Giedriumi, kurie tą sunkų kryžių nešė, prieš tai kasė duobę ir rausė akmenis. 

Kai pagaliau kryžius pakilo, buvo sunku patikėti, kad tai tas pats, kurį mačiau rudenį. Pasak Roberto, dar 20 metų jis turėtų stovėti. O šiemet jam sukanka 150 metų.

Finansiškai kryžiaus atnaujinimą parėmė:
fil! Jonas Gražys (JAV)
sen! Mantas Krivickas
sen! Rima Aukštuolytė
filisterių Pupelių šeima
fil! Algirdas Liutkus
fil! Edita Žiulpaitė
Korporacijos „Neo-Lithuania“ Valdyba



Meistro Roberto Ožalinsko aprašymas, koks kryžius buvo rastas ir kas su juo buvo daroma:

Kryžius Kasčiūnų kaimo, Varėnos r. kapinėse Apžiūra 2014 m. Pušinis kryžius 3.5 m. aukščio nuo žemės, apačioje 20,5 x 24,5 cm skersmens, į viršų plonėjantis. Visame paviršiuje matomos tašymo žymės, rombo formos viršūnė apskardinta. Kryžius apaugęs kerpėmis ir samanomis. Skersinis - 64 cm ilgio, 10,5 x 14 cm, apskardintais siaurėjančiais galais. Ant kryžiaus sumontuota 45 cm. diametro ir 34 cm gylio apskardinta koplytėlė, kurios nišoje būta nukryžiuotojo skulptūrėlės. Koplytėlė, palyginti su skersiniu – neproporcingai gili ir didelio diametro, todėl kryžiaus išvaizda yra netipiška ir išskirtinė dzūkiškų kryžių kontekste. Ant stiebo matosi išraižyti skaičiai –„1865“. Pasak kryžiaus savininko Juozo Jakavonio, būtent šį kryžių savo atsiminimuose (1992 m. leidimo 245 psl. ir vėliau archyve atrastame šio psl. tęsinyje) yra paminėjęs partizanų vadas A.Ramanauskas – Vanagas. J. Jakavonis ketinęs kryžių nupjauti dėl jo avarinės būklės, jau susiruošęs ir pjūklą, tačiau visiškai atsitiktinai perskaitęs A. Ramanausko-
Roberto Ožalinsko nuotr.
Vanago atsiminimų tęsinį publikuotą laikraštyje, supratęs, kad tai yra istorinis kryžius. Pasak J. Jakavonio, kryžius prieš keliasdešimt metų buvo bent vieną kartą pažemintas nupjaunant jo supuvsią apatinę dalį. Skardiniai elementai surūdiję, 40 proc. jų trūksta. Skersinis stipriai sudūlėjęs, bet dar išlaikęs formą. Trūksta nukryžiuotojo skulptūros (dar prieš kelis metus ji buvo nukritusi ir atremta į kryžių, vėliau dingo). Koplytėlės priekinė medinė dalis suskilusi, dalinai ištrupėjusi. Nugarinė dalis sudūlėjusi, bet išlaikiusi pagrindinę formą. Požeminė dalis sunykusi. Kokių nors anksčiau galėjusio būti atnaujinimo pėdsakų neaptikta. Kryžiaus stiebas nuo žemės iki viršūnės labai gerai išsilaikęs, tašytas iš itin sakingos ir tankios pušies medienos, matomi tik kosmetiniai defektai, neturintys esminės įtakos medienos tvirtumui. Kiek labiau sudūlėjusi šerdis pačioje rombo formos viršūnėje. Įvertinus visus požymius, nutarta, kad kryžių verta ir dar įmanoma atnaujinti. Atlikti atnaujinimo darbai (2015 03 – 06 mėn. ) Kryžius buvo išvežtas iš kapinių ir 3 mėn. džiovintas pastogėje. Paviršinis sluoksnis buvo nušlifuotas (kiek įmanoma išsaugant tašymo skliutu žymes). Visas kryžius keliais sluoksniais išteptas antiseptiniu preparatu ir vėl džiovinamas. Pagal išlikusius pavyzdžius ir analogiškos konstrukcijos kryžiaus nuotrauką buvo atkurtos trūkstamos ir nebetinkamos atgal sumontuoti detalės: skersinis, koplytėlės priekis ir nugarinė dalis smulkesnės medinės detalės ir visi skardiniai elementai). Buvo pagilinti skaičiai „1865“, taip pat iš ąžuolo medienos Išdrožtas nukryžiuotasis. Medinės dalys impregnuotos, metalinės nudažytos juodais dažais. Puvinio pažeistą požeminę dalį teko pjauti ir specialiai pagamintais metaliniais tvirtinimo elementais prijungti naują - 1.20 m. ilgio ir 24,5 x 20.5 cm skersmens dalį. Galiausiai, visa konstrukcija buvo impregnuota specialiai tam skirtais aliejais ir dervomis. Originalios kryžiaus detalės, skersinis, keli surūdiję skardos gabalai ir 4 smulkesnės medinės koplytėlės detalės paliktos pas J. Jakavonį.

Roberto Ožalinsko nuotr.
Roberto Ožalinsko nuotr.




















Roberto Ožalinsko nuotr.
Roberto Ožalinsko nuotr.

Roberto Ožalinsko nuotr.

2015 m. kovo 17 d., antradienis

Pareiga Lietuvos kariuomenei jaunam žmogui jau duoda ir dar gali duoti…

Filisteris Sikstas Ridzevičius skatino dalyvius pasidalinti savo nuomone

























Šiemet jau 25-ąjį kartą galėjome visi drąsiai ir garsiai sau ir visam pasauliui ištarti – esame laisvi. Esame savo nepriklausomybę atkūrusi tauta. Tačiau kartu reikia ir nepamiršti, kad už tai turime būti dėkingi tiems, kurie nepailsdami ne tik mintimis, bet ir darbais prisidėjo, kad Lietuva galėtų vadintis nepriklausoma valstybe. Ir, kad ir kaip nesinorėtų nukrypti nuo akto, tačiau šį kartą verta paminėti mūsų kariuomenę, kuri dar iki tol gynė ir kovojo dėl tautos suverenumo su nuožmiu priešu. Šių dienų kontekste, Kovo 11-oji ir valstybinė šauktinių armija tik dar labiau įgyja prasmę apie kurią ir norisi kalbėti. 

Skaityti toliau »

Gaudeamus Igitur! Copyright © 2011 | Template design by O Pregador | Powered by Blogger Templates