Nuo laukimo oro uoste
iki atsisveikinimo, nuo muziejų iki Akropolio, nuo klubo iki kultūrinio vakaro
– būti temperamentingųjų svečių is Gruzijos „mama/aukle“ nebuvo lengva. Tačiau
turiu prisipažinti, jog vis dėlto be galo smagu.
Pirmiausiai stebino jų
apsiskaitymas, t.y. kelionei į Lietuvą jie buvo tikrai pasiruošę. Žinojo ne tik
pagrindinius miestus, bet ir jų populiacijos dydį, pagrindines upes. Ir vis
kartojo – ach, kaip Lietuva primena Gruziją J Sakė, jog
jaučiasi kaip namie, tad ir naktimis nebijo po miestą klajoti! Taip pat smagu buvo stebėti „džigitų kultūrą”: neleisdavo nešti nieko, didesnio už
rankinę, atidarydavo duris, stengėsi padėti ir klube saugoti nuo aplinkui besistumdančių
žmonių. Tikrai buvo keista, nes „džigitų” kolegės, regis, nešė visą atsakomybę už
projektą – rengė prezentacijas, organizavo kultūrinio vakaro pristatymus.
Galbūt lietuvaičių žavesys juos pakerėjo J
Žinoma, buvo ir ne tokių džiugių akimirkų, ypač laiko planavimo
klausimu. Ne pirmą kartą susidurdama su pietų Kaukazo tautomis galiu pasakyti –
su jais vėluosite visur ir visada (išskyrus tuos atvejus, kuomet jiems paties
tai be galo svarbu). Ir ne iš piktos valios, o tiesiog dėl mėgavimosi kiekviena
akimirka bei atsipalaidavimo. Ir šios jų savybės nepavyko paveikti nei minint
lankytinų vietų svarbą, nei akcentuojant įtemptą dienotvarkę. Taigi išmokta
pamoka: jei norite ką nors nuveikti su atstovais iš pietų Kaukazo laiku, pasakykite
jiems, jog susitikimas (ar kita veikla) prasideda bent viena valanda anksčiau
nei iš tikrųjų. Kitas aspektas – apsipirkinėjimo manija. Ji būdinga ir vaikinams, ir merginoms. Pas mūsų svečius ji buvo taip įsigalėjusi, kad net
teko naujo, didesnio lagamino ieškotis J Dovanų sąrašai buvo įspūdingo ilgio ir apėmė šeimas, draugus, tolimus gimines, etc. Niekada nebūčiau
pagalvojusi, kad gana greitai nuo vaiksčiojimo pavargstantys gruzinai bus be
galo ištvermingi Kauno „Akropolyje” ir čia leis laiką nuo ankstyvos popietės
iki parduotuvių uždarymo.
Akimirkomis užplūsta nuovargis, kartais nuostaba, pasitaiko ir pykčio… Tačiau
viską atperka šypsenos, draugiškumas, naujai įsigyti draugai ir galimybė
pažinti neįprastus papročius, kultūrą. Visiems siūlyčiau naudotis kiekviena
proga dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir projektuose,
vykstančiuose Lietuvoje ir užsienyje, kadangi tai duoda neįkainojamą patirtį ir
žinias. Tačiau būkite pasirengę įvairiausioms staigmenoms ir apsišarvuokite
kantrybe – tai niekada nepakenks J
