Laisvės
alėja… Miesto sodas... ir daug drąsiai „džinsuotų“ žmonių. Kažkada niekas nebūtų
patikėję, nebent savo tyliose svajonėse.
Tarp visų
džinsuotų buvome ir mes, grupelė korporantų (su „džinsais“ mintyse, na, bent aš
tai tikrai). Negaliu kalbėti už visus, tad...
Aš ten buvau ne todėl, kad „reikėjo būti, nes tai yra gražu, pagarba ir visa kita“, aš ten buvau todėl, kad norėjau. Todėl, kad esu laisvos Lietuvos vaikas“ ir galiu BŪTI, kur noriu.
Aš ten buvau ne todėl, kad „reikėjo būti, nes tai yra gražu, pagarba ir visa kita“, aš ten buvau todėl, kad norėjau. Todėl, kad esu laisvos Lietuvos vaikas“ ir galiu BŪTI, kur noriu.
I.Degutienė
sakė, kad Romo Kalantos auka, tai „ženklas, kad sovietų imperija sugebėjo
Lietuvą okupuoti, bet nepajėgė paversti mankurtais“. Taip. Romas buvo žmogus su
istorine atmintimi, aš taip pat esu viena iš jų. Stoviu miesto sode, tik
keturiasdešimčia metų vėliau.
Romai,
nežinau, ką tu tada galvojai ar jautei... Vieni Tave laiko patriotu, kovojusiu
prieš sovietinę santvarką ir ideologiją, kiti iš patrioto padarė hipiu... Savo
užrašų knygelėje rašei, kad dėl tavo mirties kalta tik santvarka. Tad gal buvai
patriotas su hipiška širdim?
[...]
Scenoje pasigirdo orkestras. Jo muzika buvo kažkas panašaus į didelį chaosą.
Nežinau, gal tai buvo muzikinė to meto "siaubų" interpretacija, jei taip,
tuomet sumanymas pavyko, bent psichologine prasme, jei ne, tai kažkas blogai interpretuoja (greičiausiai aš).
Romai, Tu neįsivaizduoji kokia šauni grupė grojo, kiek
tolėliau nuo pagrindinės scenos, kur orkestras „plėšė“ ne tik stygas, bet ir
mano nervus.. „Garbanotas bosistas“... Jų muzika išneša į kitą pasaulį arba, šiuo
atveju, leido man įsivaizduoti, kaip klausausi pasislėpusi Liuksemburgo radijo. Iš
karto pajutau hipiškus tvinksnius savo širdyje, tik gaila, negaliu pajusti, ką
reiškia nebūti laisvu, be savo minčių ir individualybės... greičiausiai tai nėra
taip paprasta, kaip kartais atrodo paskaičius istorijos vadovėlį, prikištą
sausų faktų..
Laisvės alėja ir daug „džinsuotų“ žmonių...norėtusi kiekvieno
iš jų paklausti, kodėl jie čia. Kiek skirtingų atsakymų būtų, kažin kiek iš jų
būtų tikri ir nesumeluoti...Panašu, kad artėja „netikrumo“ okupacija...Bet..
Romai, miesto sode taip gražiai čiulba „paukščiai“, kai kas
rytą einu į universitetą, Tu juk girdi juos, taip?