 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
2014 m. rudenį lankantis
pas partizaną Juozą Jakavonį Tigrą, kuris tuo metu dar nebuvo korporacijos
garbės narys, aš ir sen! Mantas Krivickas išgirdome istoriją apie kryžių, stovintį senose
Kasčiūnų kaimo kapinėse. Istorija buvo tokia užkabinanti, kad sėdę į mašinas tą
pačią dieną vykome jo apžiūrėti. Miškas, laukias, kelias, kalniukas, vėl miškas
ir pasiekėm nuostabioje vietoje įsikūrusias kapinaites. Ten ilsisi ne viena
Tigro šeimos karta, ten ketina amžinojo poilsio atgulti ir Tigras. Išvydome ir kryžių, tiksliau – net du. Abu
seni ir akivaizdžiai byrantys nuo metų naštos.
Ant vieno jų išraižyta data – 1865 m. Tigras papasakojo,
kad būtent šį kryžių, visą pasvirusį ir kreivą, jau ruošėsi nupjauti ir
sudeginti. Tačiau atrodo, kad tam kryžiui buvo lemta dar ilgai stovėti.
Istorija
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Vieną kartą apsilankęs kapinėse Tigras nusprendė
kitą kartą atvykti ir kryžių nupjauti, bet tą patį vakarą versdamas savo
sukauptą archyvą atrado tai, po ko ranka pjauti nebekilo. Šį kryžių savo atsiminimuose
yra paminėjęs partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurio vadavietę
galima aplankyti J. Jakavonio kieme. Vanagas kartą naktį laukdamas atvykstant
žvalgų, budėjo būtent Kasčiūnų kaimo kapinėse. Ir jo akis užkliuvo už
palinkusio kryžiaus. Susimąstė, kad niekas nebežino, kas palaidotas po šiuo
kryžiumi ir gal kada nors žmonės taip pat praeis pro jo kapą, nežinodami, kad
jis čia guli. Tigrui skaudžiausia šita istorijos dalis – niekas nežino, kur
palaidotas A. Ramanauskas-Vanagas,
kuriam mirties bausmė įvykdyta 1957 m.
Darbai prasideda
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Dar stovėdami kapinėse su sen! Mantu Krivicku pradėjome galvoti, kaip būtų galima prikelti kryžių
naujam gyvenimui. Sakoma, kas ieško, tas randa. Grįžusi į Vilnių susisiekiau su
Arnoldu Foku, kuris atstatė ne vieną kryžių su „Misija Sibiras“.
Jis
rekomendavo meistrą Robertą Ožalinską. Vienas skambutis, trumpas pasakojimas ir
su Robertu sutarėme nuvykti į kapines. Tiesa, tuo metu jau buvo ruduo, sunkiai
pravažiuojami keliai miške, todėl sutarėme laukti tinkamų oro sąlygų.
Vasario 15 d. jau vykome
pas Tigrą su Robertu. Jis viską
nusifotografavo, su Tigru išdiskutavo, kaip tas kryžius atrodė prieš
keliasdešimt metų. Tuomet sutarėme, kad Tigras su seniūnija pasirūpins kryžiaus
atgabenimu pas save, nes jam reikėjo kurį laiką pabūti sausai. Tada būtų galima
imtis atnaujinimo darbų.
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Kovą kryžius jau buvo Tigro kieme. Ateinančius
mėnesius jį lankė ir ruošė Robertas, kuris vakarais namie drožinėjo ir Jėzusiuką. Kaskart man paskambinus
Tigrui, jis vis klausdavo apie kryžių ir jo atnaujinimą. Nerūpėjo niekas – nei
jo paties sveikata, nei artėjantis 90-asis jubiliejus. Taigi laukti negalėjome
ir mes.
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Birželio 6-7 d. Robertas
baigė paskutinius kryžiaus
atnaujinimo darbus. Kruvinos ir pajuodusios rankos, visa diena palinkus prie
kryžiaus. Karštis.
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Iš Vilniaus pas Tigrą atvykome šeštadienio popietę ir
tikriausiai to vaizdo nepamiršiu niekada: šalia sėdintis ir viską stebintis
Tigras, palinkęs prie kryžiaus Robertas ir plačiai besišypsantis Algis, kuris
dažo kryžių. Ilgai nelaukusi šį darbą iš Algio perėmė Edita.
Savaitgalis buvo puikus, su daug saulės, smagiais
žmonėmis (fil! Algirdas Liutkus su drauge, fil! Edita Žiulpaitė, sen! Eglė Valionytė), skaniu maistu ir Tigro draugija. Kasčiūnai ir jų apylinkės yra
apskritai stebuklinga vieta, kur būtina nuvykti kiekvienam ieškančiam ramybės
ir pusiausvyros.
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Kai
kažkas baigiasi, prasideda nauja istorija
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Sekmadienį po pietų prasidėjo dar vienas didelis
darbas. Iš pradžių sunku buvo įsivaizduoti, kaip kryžių reikės grąžinti į jo
vietą. Bet viskas dėliojosi kaip pagal scenarijų. Kaip iš kokio filmo Tigro
automobilis, senas medinis vežimas, įtempti vyrų raumenys keliant kryžių ir
galiausiai, Roberto ir Giedriaus bėgimas paskui lekiantį Tigro automobilį. Nes
Robertui tikriausiai širdis neleido palikti kryžių dardėti miško keliais be
priežiūros, o Giedrius su vis dar gyjančiais kojos raiščiais nenorėjo palikti Roberto
vieno :)
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Visą gyvenimą liksiu dėkinga Robertui, nes jis
vienintelis žinojo, kaip reikia kryžių pastatyti ir įtvirtinti. Didžiavausi fil! Algirdu Liutkumi, sen! Šarūnu Valioniu ir savo vyru Giedriumi, kurie tą
sunkų kryžių nešė, prieš tai kasė duobę ir rausė akmenis.
Kai pagaliau kryžius
pakilo, buvo sunku patikėti, kad tai tas pats, kurį mačiau rudenį. Pasak
Roberto, dar 20 metų jis turėtų stovėti. O šiemet jam sukanka 150 metų.
Finansiškai kryžiaus atnaujinimą parėmė:
fil!
Jonas Gražys (JAV)
sen!
Mantas Krivickas
sen! Rima Aukštuolytė
filisterių
Pupelių šeima
fil!
Algirdas Liutkus
fil!
Edita Žiulpaitė
Korporacijos
„Neo-Lithuania“ Valdyba
Meistro
Roberto Ožalinsko aprašymas, koks kryžius buvo rastas ir kas su juo buvo
daroma:
Kryžius Kasčiūnų kaimo, Varėnos r. kapinėse Apžiūra 2014
m. Pušinis kryžius 3.5 m. aukščio nuo žemės, apačioje 20,5 x 24,5 cm skersmens,
į viršų plonėjantis. Visame paviršiuje matomos tašymo žymės, rombo formos
viršūnė apskardinta. Kryžius apaugęs kerpėmis ir samanomis. Skersinis - 64 cm
ilgio, 10,5 x 14 cm, apskardintais siaurėjančiais galais. Ant kryžiaus
sumontuota 45 cm. diametro ir 34 cm gylio apskardinta koplytėlė, kurios nišoje
būta nukryžiuotojo skulptūrėlės. Koplytėlė, palyginti su skersiniu – neproporcingai
gili ir didelio diametro, todėl kryžiaus išvaizda yra netipiška ir išskirtinė
dzūkiškų kryžių kontekste. Ant stiebo matosi išraižyti skaičiai –„1865“. Pasak
kryžiaus savininko Juozo Jakavonio, būtent šį kryžių savo atsiminimuose (1992
m. leidimo 245 psl. ir vėliau archyve atrastame šio psl. tęsinyje) yra
paminėjęs partizanų vadas A.Ramanauskas – Vanagas. J. Jakavonis ketinęs kryžių nupjauti dėl jo avarinės būklės,
jau susiruošęs ir pjūklą, tačiau visiškai atsitiktinai perskaitęs A. Ramanausko-
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
Vanago atsiminimų tęsinį publikuotą
laikraštyje, supratęs, kad tai yra istorinis kryžius. Pasak J. Jakavonio, kryžius prieš keliasdešimt metų buvo bent
vieną kartą pažemintas nupjaunant jo supuvsią apatinę dalį. Skardiniai
elementai surūdiję, 40 proc. jų trūksta. Skersinis stipriai sudūlėjęs, bet dar
išlaikęs formą. Trūksta nukryžiuotojo skulptūros (dar prieš kelis metus ji buvo
nukritusi ir atremta į kryžių, vėliau dingo). Koplytėlės priekinė medinė dalis
suskilusi, dalinai ištrupėjusi. Nugarinė dalis sudūlėjusi, bet išlaikiusi
pagrindinę formą. Požeminė dalis sunykusi. Kokių nors anksčiau galėjusio būti
atnaujinimo pėdsakų neaptikta. Kryžiaus stiebas nuo žemės iki viršūnės labai
gerai išsilaikęs, tašytas iš itin sakingos ir tankios pušies medienos, matomi
tik kosmetiniai defektai, neturintys esminės įtakos medienos tvirtumui. Kiek
labiau sudūlėjusi šerdis pačioje rombo formos viršūnėje. Įvertinus visus
požymius, nutarta, kad kryžių verta ir dar įmanoma atnaujinti. Atlikti
atnaujinimo darbai (2015 03 – 06 mėn. ) Kryžius buvo išvežtas iš kapinių ir 3
mėn. džiovintas pastogėje. Paviršinis sluoksnis buvo nušlifuotas (kiek įmanoma
išsaugant tašymo skliutu žymes). Visas kryžius keliais sluoksniais išteptas
antiseptiniu preparatu ir vėl džiovinamas. Pagal išlikusius pavyzdžius ir
analogiškos konstrukcijos kryžiaus nuotrauką buvo atkurtos trūkstamos ir
nebetinkamos atgal sumontuoti detalės: skersinis, koplytėlės priekis ir
nugarinė dalis smulkesnės medinės detalės ir visi skardiniai elementai). Buvo
pagilinti skaičiai „1865“, taip pat iš ąžuolo medienos Išdrožtas
nukryžiuotasis. Medinės dalys impregnuotos, metalinės nudažytos juodais dažais.
Puvinio pažeistą požeminę dalį teko pjauti ir specialiai pagamintais
metaliniais tvirtinimo elementais prijungti naują - 1.20 m. ilgio ir 24,5 x
20.5 cm skersmens dalį. Galiausiai, visa konstrukcija buvo impregnuota
specialiai tam skirtais aliejais ir dervomis. Originalios kryžiaus detalės,
skersinis, keli surūdiję skardos gabalai ir 4 smulkesnės medinės koplytėlės
detalės paliktos pas J. Jakavonį.
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
 |
| Roberto Ožalinsko nuotr. |
