Įspūdžiai po projekto arba laikas su gruzinais

Nuo laukimo oro uoste iki atsisveikinimo, nuo muziejų iki Akropolio, nuo klubo iki kultūrinio vakaro – būti temperamentingųjų svečių is Gruzijos „mama/aukle“ nebuvo lengva. Tačiau turiu prisipažinti, jog vis dėlto be galo smagu.

Pirmiausiai stebino jų apsiskaitymas, t.y. kelionei į Lietuvą jie buvo tikrai pasiruošę. Žinojo ne tik pagrindinius miestus, bet ir jų populiacijos dydį, pagrindines upes. Ir vis kartojo – ach, kaip Lietuva primena Gruziją J Sakė, jog jaučiasi kaip namie, tad ir naktimis nebijo po miestą klajoti! Taip pat smagu buvo stebėti „džigitų kultūrą”: neleisdavo nešti nieko, didesnio už rankinę, atidarydavo duris, stengėsi padėti ir klube saugoti nuo aplinkui besistumdančių žmonių. Tikrai buvo keista, nes „džigitų” kolegės, regis, nešė visą atsakomybę už projektą – rengė prezentacijas, organizavo kultūrinio vakaro pristatymus. Galbūt lietuvaičių žavesys juos pakerėjo J

Žinoma, buvo ir ne tokių džiugių akimirkų, ypač laiko planavimo klausimu. Ne pirmą kartą susidurdama su pietų Kaukazo tautomis galiu pasakyti – su jais vėluosite visur ir visada (išskyrus tuos atvejus, kuomet jiems paties tai be galo svarbu). Ir ne iš piktos valios, o tiesiog dėl mėgavimosi kiekviena akimirka bei atsipalaidavimo. Ir šios jų savybės nepavyko paveikti nei minint lankytinų vietų svarbą, nei akcentuojant įtemptą dienotvarkę. Taigi išmokta pamoka: jei norite ką nors nuveikti su atstovais iš pietų Kaukazo laiku, pasakykite jiems, jog susitikimas (ar kita veikla) prasideda bent viena valanda anksčiau nei iš tikrųjų. Kitas aspektas – apsipirkinėjimo manija. Ji būdinga ir vaikinams, ir merginoms. Pas mūsų svečius ji buvo taip įsigalėjusi, kad net teko naujo, didesnio lagamino ieškotis J Dovanų sąrašai buvo įspūdingo ilgio ir apėmė šeimas, draugus, tolimus gimines, etc. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad gana greitai nuo vaiksčiojimo pavargstantys gruzinai bus be galo ištvermingi Kauno „Akropolyje” ir čia leis laiką nuo ankstyvos popietės iki parduotuvių uždarymo.

Akimirkomis užplūsta nuovargis, kartais nuostaba, pasitaiko ir pykčio… Tačiau viską atperka šypsenos, draugiškumas, naujai įsigyti draugai ir galimybė pažinti neįprastus papročius, kultūrą. Visiems siūlyčiau naudotis kiekviena proga dalyvauti tarptautiniuose mainuose ir projektuose, vykstančiuose Lietuvoje ir užsienyje, kadangi tai duoda neįkainojamą patirtį ir žinias. Tačiau būkite pasirengę įvairiausioms staigmenoms ir apsišarvuokite kantrybe – tai niekada nepakenks J