Netradicinis literatūrinis vakaras

Tradicinis literatūros vakaras buvo kiek netradiciškai literatūrinis - jo metu nebuvo skaitomos eilės ir niekas nepristatinėjo mėgstamos knygos. Šį vakarą labiau pavadinčiau diskusija. Tačiau tam, kad ji užsimegztų, reikėjo geros temos, aktyvios žmonių grupės ir iniciatorių. Viskas buvo. Tema – pilietiškumas. 

Vakarą pradėjo sen! Simas perskaitęs pranešimą apie pilietiškumą tarpukario laikotarpiu, o fil! Ričardas Ulozas kalbėjo apie pilietiškumą 90-tųjų revoliucijoje. Vakaras buvo tikrai jaukus, kiekvienas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Diskusijai plėtoti prireikė ne tik iškalbingumo, tačiau ir žinių, nes kalbėjomės  apie jaunimo pilietiškumą praeityje ir dabar. II-ojo pasaulinio karo metu visos studentiškos organizacijos buvo uždraustos, tačiau noras ugdyti pilietiškumą ir lietuvinti tautą išliko, todėl studentai toliau aktyviai veikė Lietuvos labui. 

Vėliau, prisijungę prie diskusijos, visi aptarėme, ką patys gero esam padarę savo valstybei dabar ir kaip kiekvienas supranta pilietiškumą. Džiugu, jog netylėjo nei vienas vakaro dalyvis netylėjo, drąsiai išreikė savo pilietiškumą, patriotiškumą ir pozityvias mintis apie Lietuvą ir jos ateitį. Visi drauge nusprendėm, jog pilietiškumas yra ne tik aktyvus dalyvavimas valstybės gyvenime, tai ir žmogaus elgesys, etiketas, moralė. Įdomu buvo padiskutuoti klausimu “ar tikslas pateisina priemones?” Turint mintyje tokius atvejus, kai pilietiškumas demonstruojamas kraštutinėmis priemonėmis (pvz. Romo Kalantos susideginimas). Sutarėm, jog Kalantos poelgis pasiteisino ir davė teigiamų rezultatų, tačiau nei vienas nesutikom, jog savižudybė yra priemonė tikslui pasiekti. Palietėm ir emigracijos temą, kur nuomonės daugelio skyrėsi: užsieny geriau ar negeriau? Narstydami šį klausimą, bendrų išvadų nepadarėme, kiekvienas likome prie savos nuomonės.

Man asmeniškai labiausiai patiko sen! Vilmos mintis: „kiekvienas turime mamą ir tėtį – jų nepasirinksi, tai tarsi nepasirinksi ir šalies, kurios pilietis esi“. Todėl sutarėme, jog reikia gyventi ten, kur pačiam yra geriau, kur jautiesi laimingas, bet negalima pamiršti Lietuvos ir būtina stengtis likti pilietišku.

Pasakojimą parengė jun! Monika Valaitytė