Kruvinieji 1991 metų Sausio įvykiai: neolituanai parodė, kad juos galima paminėti ne tik prie TV ekranų

     Sausio 13-toji yra ypatinga diena kiekvienam Lietuviui. Šią dieną minime drąsių Lietuvos piliečių ryžto, pasiaukojimo ir tikėjimo pergalę prieš godumą ir okupaciją. Ilgai ši valstybingumo šventė buvo itin jautri ir turėjo gedulingą atspalvį - tamsią naktį Tėvynės laisvei apginti gyvybes paaukojo 14 Lietuvos patriotų, ne vienas tūkstantis rizikavo tuo pačiu. Tie, kurie atsimena tos nakties įvykius, turbūt niekad jau nepamirš tų jausmų, kurie tada užgimė mažose ir didelėse širdyse. Mano atmintyje ilgam įsirėžė mirgantis nacionalinės televizijos kanalo vaizdas ir klausimas:

-Mama, o kas dabar bus?, - ir po jo sekęs atsakymas,- Nežinau, vaikeli, nežinau...

     Metams bėgant į priekį požiūris kinta, tai, kas anuomet mums kėlė graudulį ir baimę, šiuo metu virsta pasididžiavimu tauta, žmonių stiprybe, nepalaužiamu ryžtu ir tikėjimu. Teikia vilties, kad svetimėjančių žmonių širdyse išliko vienybės dvasia, supratingumas, meilė Tėvynei. Gausybėje tą dieną vykstančių renginių skirtų įvykių minėjimui, pamatai, kad žmonės tikrai nėra abejingi, jog tai vis dar svarbu, ne tik tiems kurie atsimena, bet ir jaunajai kartai, kurie šių įvykių atminti negali. Tada supranti, kad tos nakties žuvusiųjų auka nenuėjo veltui.

     Neolituanai Sausio 13-osios minėjimą pradėjo sausio 12 d. vykusiame bėgime nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Bėgimas, simboliniu pavadinimu „Gyvybės ir mirties keliu“, prasidėjo dalyvių registracija ir apšilimu, šventinėmis kalbomis. Bėgime dalyvavo ~ 3000 dalyvių, nemažą dalį bėgusiųjų sudarė karininkai ar sukarintos organizacijos, bet tarp bėgikų galėjai išvysti ir garbaus amžiaus senjorų ar vaikų, medalį gavo ir distanciją kartu su šeimininku įveikęs šuo. Sutikome kolegų iš korp! SAJA, bei korp! Fraternitas Lituanica. Kiekvienam dalyviui įveikusiam 9  kilometrų atstumą buvo įteiktas simbolinis medalis, galėjome pasivaišinti arbata ir bandelėmis. O pats didžiausias prizas – pasididžiavimas, kad, nepaisant žiemos, netrumpos distancijos ar didžiulės įkalnės, mes distanciją įveikėme. Kad kolegos kelyje vienas kitą drąsino, ragino ir, kur reikėjo, stabdė, jog greta bėgusiųjų šypsenose buvo kažkas savo, bendro. Gerai nusiteikusių bėgikų LRT žurnalistai klausinėjo, ką jiems reiškia ši diena, Tėvynė ir žuvusiųjų auka, kas paskatino sudalyvauti bėgime, buvome pakalbinti ir mes.

     Tą patį vakarą jau gausesnis korporantų būrys susirinko prie Televizijos bokšto vykusiame iškilmingame gėlių padėjime prie memorialinės lentos, bei laužo uždegime. Užsukome ir į bokšto vidų, apžiūrėjome atminimui skirtą ekspoziciją. Vėliau patraukėme prie Seimo rūmų kur taip pat degė laužas, vyko koncertas. Neolituanų kepurėlės neliko nepastebėtos, neretai teko išgirsti: „O, studentai!“ Nedaug žmonių žinojo, kad tai ne šiaip studentiškos kepurėlės, o korporantiškos, bet atsirado ir vienas kitas, kuris galėjo pasakyti, kokios tiksliai tai korporacijos atributika.

Sausio 13-ąją sudalyvavome vėliavos pakėlimo ceremonijoje. Apsilankėme šventose mišiose Katedroje. Trumpai pasišildę kavos puodeliu kavinukėje nužingsniavome į Genocido aukų muziejų. Apžiūrėjome įdomią ekspoziciją, primenančią Lietuvos sunkų kelią į laisvę, patirtas negandas ir žmonių aukas. Muziejaus knygoje palikome įrašą apie mūsų apsilankymą. Įsiamžinę prie muziejaus iškabos visi buvome pakviesti pietų pas pirmininkę sen! Rimą Aukštuolytę.

Sausio 13-osios renginiuose dalyvavo: fil! Vytautas Danilevičius, sen! Aurelija Taločkaitė, sen! Algirdas Liutkus, fil! Eglė Šinkūnaitė, fil! Edita Žiulpaitė, sen! Rima Aukštuolytė, sen! Jurgita Čepulytė, Giedrius Globys, jun! Rimvydas Česonis, jun! Mantas Narbutas.

Interviu LRT televizijai: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/32019/panorama?popup