Kalbėdami
apie atsikūrusias Lietuvos studentų korporacijas, kurios veikė tarpukariu, retai paminime vieną korporaciją, kuri tuo metu veikė Kaune ir yra atsikūrusi
dabar. Tai - Korp! Lauda - lenkų studentų
korproracija įkurta 1928 m. Kaune ir dabar veikianti Gdanske.
Tarpukariu veikė daugybė kitataučių studentų korporacijų: 10 žydų, 2 rusų, po 1 latvių, vokiečių ir lenkų[1]. Kitataučių korporacijos atspindėjo to meto Kauno gyventojų ir studentų tautinę sudėtį. Kauno mieste, pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, gyveno: 54520 lietuviai, 25044 žydai, 4193 lenkai, 3269 vokiečiai, 2914 rusai, 123 laviai, 115 kiti.
1927 m. gruodžio mėnesį korp! Arkonia (įkurta 1879 m. Rygos universitete) filisteriai nusprendė steigti lenkų studentų korporaciją Kaune. 1928 m. gegužės 3 d. Lietuvos universiteto senatas patvirtino Korp! Lauda įstatus. Tų pačių metų birželio 17 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kurio metu buvo suteiktos spalvos penkiems korporacijos steigėjams, o septyniolikai Korp! Arkonia filisterių suteiktas garbės filisterių statusas.
Tarpukariu veikė daugybė kitataučių studentų korporacijų: 10 žydų, 2 rusų, po 1 latvių, vokiečių ir lenkų[1]. Kitataučių korporacijos atspindėjo to meto Kauno gyventojų ir studentų tautinę sudėtį. Kauno mieste, pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, gyveno: 54520 lietuviai, 25044 žydai, 4193 lenkai, 3269 vokiečiai, 2914 rusai, 123 laviai, 115 kiti.
1927 m. gruodžio mėnesį korp! Arkonia (įkurta 1879 m. Rygos universitete) filisteriai nusprendė steigti lenkų studentų korporaciją Kaune. 1928 m. gegužės 3 d. Lietuvos universiteto senatas patvirtino Korp! Lauda įstatus. Tų pačių metų birželio 17 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kurio metu buvo suteiktos spalvos penkiems korporacijos steigėjams, o septyniolikai Korp! Arkonia filisterių suteiktas garbės filisterių statusas.
Spalvos: Mėlyna - Balta - Raudona (Ištikimybė idealams - Teisingumas -
Broliškumas).
Šūkis: Fraternitas et Veritas
Korporacija yra
nepolitinė ir jos nariams draudžiama aktyviai dalyvauti politikoje.
Atributika. Fuksų kepurėlės juodos spalvos, tačiau skirtingai nuo Baltijos šalių korporacijų, puoštos cirkuliu ir apvadu (žvaigžde). Junioras taip pat dėvi ir juostelę, tačiau tik juodą. Fuksas gali segėti mėlyną skydelį. Spalvūnų atributika tokia pati kaip ir Baltijos šalių korporacijų.
Pavadinimą "Lauda" korporantai kildina iš Nevėžio dešiniojo kranto bajorkaimių, aptinkamų Pociūnėlių-Dotnuvos ruože, pavadinimo, kurį lenkai vadino Lauda. Regionas pavadinimą gavo nuo čia tekančio upelio Liaudos. Iš Kauno regiono Liaudos kaimų buvo kilę daug lenkų studentų, studijavusių
Lietuvos universitete. Šiandien šis pavadinimas daugeliui lietuvių, tikriausiai, yra negirdėtas ir kelia šiokią tokią nuostabą, tačiau tarpukariu šiuo vardu lenkai vadino vieną iš šlėktų akalyčių.
Trumpa korporacijos kronika:
1928 m. rudenį Korp! Lauda nariai vyko į Varšuvą pasirašyti draugiškumo sutarties su savo steigėjais Korp! Arkonia. Vizitas į Varšuvą pakartotas ir pavasario semestrą, ten dalyvaujant Korp! Arkonia komerše.
1932 m.
korporacija persikėlė į naujas patalpas. Naujai pastatytuose Lenkų kredito
draugijos rūmuose, pirmajame aukšte buvo specialiai suprojektuoti trys
miegamieji skirti korporantams. Verta paminėti, kad šį pastatą suprojektavo tas
pats architektas kaip ir Korp! Neo-Lithuania
rūmus - Edmundas Alfonsas Frykas.
1933 m. gegužės 2
d. Korp! Lauda dalyvavo kun. Juozo Tumo-Vaižganto laidotuvėse prie Vytauto
bažnyčios.
1933 m. gegužės
3 d. buvo minimas penktasis korporacijos gimtadienis. Svečiuose dalyvavo dvi Kaune veikusios rusų studentų korporacijos: korp! Ruthenia ir Korp!
Filiae Rutheniae.
1933 m. spalio 8
d. Korp! Lauda nariai dalyvavo S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvėse.
Nuo 1938 m. Vytauto Didžiojo universitete įsigaliojo senato sprendimas, kad mažumų
studentiškos organizacijos turi turėti bent 25 narius. Pagal 1937 m. studentų
korporacijų Vytauto Didžiojo universitete narių skaičių korp! Lauda turėjo tik
18 studentų[2].
Šio reikalavimo neatitikusi Korp! Lauda buvo priversta nutraukti oficialią
veiklą. Tačiau, nors ir nebenešiodami studentiškų ženklų korporantai nenutraukė
savo veiklos.
1939 m. rudenį
korporacija turėjo apleisti savo patalpas Lenkų kredito draugijos rūmuose ir
persikelti į dviejų kambarių palėpę, kur jie ir užbaigė 1939 - 1940 mokslo
metus.
1939 m. rugsėjį
dalis laudiečių savanoriškai išreiškė siekį prisijungti prie Lenkijos
kariuomenės, nes tuo metu Lenkija jau buvo puolama Vokietijos armijos.
1940 m. birželio
15 d. korporantai paskutinį kartą susirinko pabendrauti prie bokalo alaus.
Vėliau, be jokių įspėjimų, korporacijos patalpas užėmė sovietų kariai.
Korp! Lauda |
Taip trumpai savo
tarpukario istoriją pateikia Korp! Lauda. Neužsimenama, tačau labai
tikėtina, kad santykiai su lietuviškomis korporacijomis buvo įtempti. Kaune veikusi korporacija dažniau bendradarbiavo su lenkiškomis korporacijomis okupuotame Vilniuje, pvz. Korp!
Polonia, ar pačioje Lenkijoje, nei su veikusiomis Kaune.
Kaip matome iš
kronikos, korporacijai nebuvo svetimas visuomeninis Lietuvos ir Kauno gyvenimas, korporacija dalyvavo
svarbiuose Lietuvai įvykiuose, todėl ją pagrįstai galima laikyti ištikima Lietuvos
valstybei. Deja, šito nebūtų galima pasakyti apie laikinojoje sostinėje veikusią vokiečių studentų korporaciją Korp! Arminia, kuri buvo uždaryta dėl ryšių su Vokietijos nacionalsocialistais.
Be vyriškos lenkų studentų korporacijos Kaune veikė ir merginų akademinė draugovė Znicz. Apie ją
platesnės inoformacijos rasti kol kas nepavyko.
Sovietiniais
metais korporacija "Lauda" negalėjo veikti oficialiai, tačiau neretai susibūdavo paminėti savo švenčių. 2008 m. korporacija oficialiai atsikūrė Sopote. Šiuo metu "Lauda" veikia Gdanske ir priima Trimiesčio (Gdanskas, Sopotas, Gdynė) studentus.
Korporacija dalyvauja Baltijos Tautų Komerše.
Tikiuosi, kad
geriau pažinę artimus kaimynus sugebėsime pagerinti santykius ir vieną dieną
galėsime kartu pakelti bokalus už savąją ALMA MATER!
2 komentarai (-ų):
Ačiū, Simai, už įrašą. Buvo įdomu paskaityti, paskatino pasidomėti ir Liauda. Jei kam būtų įdomu - http://archive.minfolit.lt/arch/14001/14248.pdf
Ačiū labai! Vivat Respublica - Lituani et Poloni communitas!
Rašyti komentarą