2014 m. vasario 7 d., penktadienis

Korporantai rekomenduoja: Lietuvos istorija

Paskatintas nesenai tinklaraštyje pasirodžiusios fil! Audronės “Scanoramos” filmų rekomendacijos, nusprendžiau parašyti kažką panašaus ir pats. Tad šį kart siūlau knygas apie Lietuvos istoriją. Dauguma šių knygų yra plataus turinio, todėl tinkamos ir tiems kurie istorija tik pradeda domėtis, ir tiems kurie yra jau perskaitę ne vieną Lietuvos istorijos knygą. Kadangi nepretenduoju į istorikus, stengiuosi jums pateikti tik tas knygas, kurias pačiam teko skaityti ir kurios pasirodė vertos rekomendacijos, jos yra paprastos ir nereikalauja papildomo pasiruošimo. Dalinuosi šiomis knygomis ne pasigirti, kad jas perskaičiau, o sudominti, kad paimtumėt nors vieną ar dvi iš šio sąrašo ir geriau pažintumėte Lietuvos istoriją. Tikiuosi, kad korporacijoje atsiras ir daugiau panašaus turinio knygų entuziastų, kurie pasidalins savo mėgstamomis knygomis.
Nes kaipgi mylėti, kaipgi kraują lieti už tai, ko nepažįstama ir nesuprantama? (V.Sirokomlė, 1860 m.)

Knygos surašytos pagal jų aprėpiama laikotarpį, nuo seniausiųjų. Pateikiu pirmojo išleidimo datas, o ne konkrečios knygos spausdinimo datą. Žvaigždute pažymėjau knygas, kurias galite pasiskolinti iš manęs.

www.antologija.lt
S. Daukantas „Būdas senovės Žemaičių, Kalniečių ir Lietuvių“. 1845*
Tai viena pirmųjų Lietuvos istorijos knygų parašyta lietuvių kalba. Daukantas joje aiškina Baltų tautų ištakas, jų kalbos vystymąsi ir raidą. Knygoje paaiškinama labai daug lietuviškų žodžių [pvz.: šunkelis – senovės lietuvių kelias per užšalusią upę šunų kinkiniu], vaizdingai pasakojama apie senųjų lietuvių buitį, papročių, kasdienybę.
Šiuolaikiniuose knygos leidimuose dažniausiai daug žodžių yra paaiškinta/išversta į dabartinę lietuvių kalbą, todėl ypatingai įdomu palyginti Daukanto laikų lietuvių kalbą su dabartine.
Knygą verta perskaityti visiems, kurie domisi lietuvių valstiečių buitimi ir jos ištakomis.

www.vilnijosvartai.lt
V. Sirokomlė „Iškilos iš Vilniaus po Lietuvą“ 1857
Lenkų istoriko – žurnalisto knyga, kurioje autorius detaliai aprašo savo keliones iš Vilniaus į įvairias Lietuvos puses: Kauną, Kernavę ir t.t. Knyga vertinga savo paprastu pasakojimo stiliumi, kuris leidžia lengvai įsivaizduoti to meto Lietuvą ir susipažinti su tokiais faktais, kurie dažniausiai neminimi tikrose istorijos knygose. Autorius savo kelionėse aprašo kiekvieną pravažiuotą kaimą, kurių dauguma ir dabar išlikę. Taip pat kalba apie tų kaimų ar miestelių istoriją ar įžymius įvykius, žmones. Šią knygą skaityti vasarą, keliaujant tuo pačiu maršrutu, turėtų būti nepaprastai įdomu.
Taip pat šio autoriaus yra ir daugiau panašių knygų: „Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis“, „Nemunas nuo versmių iki žodžių“, tačiau, kol jų neperskaičiau, negaliu rekomenduoti.

M. Riomeris „Lietuva. Studija apie Lietuvos tautos atgimimą“ 1908 m.* 
www.bernardinai.lt
Pirmasis šios, Lietuvos istorijai labai svarbios, knygos lietuviškas leidimas pasirodė tik 2005 m. Už tai galime „dėkoti“ mūsų istorikams, kurie mokėdami lenkų kalbą, nesivargino šios knygos pateikti plačiajai Lietuvos auditorijai.
Knyga ypatinga tuo, jog tuo metu nebuvo rimtesnių studijų apžvelgiančių tautinio atgimimo ir tautų santykius istorinės Lietuvos žemėse. Šią knygą iškart po išleidimo teigiamai įvertino tiek lietuviai, tiek ir lenkai, o tai rodo, kad knygoje pavyko išsaugoti objektyvumą daugeliu klausimų. Knygoje nesudėtingai ir nuosekliai pasakojamas Lietuvių tautos atgimimo kelias, pagrindiniai jo įvykiai bei asmenybės.
Pati knygos išleidimo data sudaro sąlygas kitaip ir be jokių XX a. nuoskaudų aprašyti Lietuvos – Lenkijos santykius. Mykolas Riomeris, pats save laikydamas Lietuvos lenku kalbine prasme ir lietuviu – pilietine prasme, šią knygą parašė lenkų kalba, todėl lietuviškoje leidimo ir teko laukti beveik 100 metų. 

E. Aleksandravičius ir A. Kulakauskas „Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva“ 1996
Ši knyga nėra tokia nuosekli ir chronologiška XIX a. Lietuvių tautos vystymosi pasakotoja, kaip M. Riomerio „Lietuva“. Šioje knygoje daugiau dėmesio skiriama konkrečių problemų ir pasekmių aiškinimui ir nagrinėjimui. Knyga svarbi tuo, jog leidžia daug geriau suprasti to meto Lietuvos gyvenimą ir problemas su kuriomis turėjo susidurti šalis siekdama sukurti savo identitetą ir nusimesti svetimą jungą.

www. knygos.lt
E. Aleksandravičius „Giesmininko kelias“ 2004*
Knygoje prof. Aleksandravičius rašo apie A. Baranausko likimą tarp dviejų krypčių lietuviškojo atgimimo ir lenkiškosios religijos. Savo poezija tapęs atgimimo dainiumi, Baranauskas pats išsižada to atgimimo šauklių ir vis labiau krypsta į lenkiškąją kultūrą ir svajonę atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Iki galo nesuprastos asmenybės apsisprendimų kelius ir abejones, Aleksandravičius išdėstė nuosekliai ir paprastai, remdamasis iki tol atliktų tyrinėjimų išvadomis bei joms oponuodamas.
Knyga vertinga tuo, jog atveria daug sudėtingesnį ir neaiškesnį, negu įprasta manyti, vyskupo Antano Baranausko gyvenimą ir likimą.

www.bernardinai.lt
A. Eidintas „Antanas Smetona ir jo aplinka“ 2010
Eidintas yra išleidęs daug istorinių knygų apie tarpukarį, yra išleidęs istorinių romanų apie šį laikotarpį, net apie patį Smetoną Eidinto knyga jau buvo pasirodžiusi. Galbūt todėl ši knyga buvo pasitikta su entuziazmu ir nekantrumu. Pasirodo neveltui.
Knygoje skyrius po skyriaus pasakojama apie asmenis supusius Prezidentą: žmona, Vaižgantas, Voldemaras, Mironas, Škirpa... Asmenybių vis daugėja, o jos leidžia vis geriau ir geriau suprasti sudėtingą Smetonos asmenybę bei jo vietą tarpukario Lietuvoje. Pasakojant apie Smetoną per jo aplinkos žmones, suteikiamas platus tarpukario kontekstas, supažindinama su to meto politikos ir kariuomenės pirmaisiais asmenimis.
Vis dėlto Smetona nėra vienareikšmiškai vertinama Lietuvos istorijos asmenybė. Šiuo atveju Eidinto knygą būtų galima laikyti atsvara Smetonos palikimo ir įtakos Lietuvai neigėjams. Perskaičius knygą galima patikėti, jog Smetonos rėžimas buvo ne autokratinis, o autoritetinis.

www.pegasas.lt
D. Blažytė – Baužienė, M. Tamošaitis ir L. Truska „Lietuvos Seimo istorija XX-XXI a. pradžia“ 2009*
Ši knyga tiesiog reikalauja būti perskaityta (bent jau jos dalis apie tarpukarį) jeigu skaitėte knygą apie A. Smetoną. Pasakojant apie parlamentarizmą, negalima nelaidyti strėlių į Smetonos autokratinį rėžimą, todėl perskaičius abi knygas susidaro pilnesnis tarpukario Lietuvos politikos vaizdas.
Knygą svarbu perskaityti, siekiant geriau suprasti Lietuvoje puikiai prigijusią parlamentarizmo tradiciją, bei suprasti šios valdymo formos naudą demokratijai. Knygoje rašoma nuo tarpukario seimų iki šių dienų, todėl labai įdomu matyti jų skirtumus bei panašumus.

Papildymas:
Tiems, kurie renkasi dokumentinius filmus ir laidas vietoje knygų, rekomenduoju lrt.lt mediatekoje peržiūrėti patinkančias temas iš „Laiko ženklų“ bei „Amžių šešėliuose“ laidų archyvo.

2 komentarai (-ų):

Rūta rašė...

Puikios rekomendacijos, Simai. Priminei, kad "Senovės žemaičių būdą" teko privalomai skaityti dar mokykloje. Vėliau - kk skyrius universitete. Įdomu būtų dabar naujai peržvelgti šį Daukanto veikalą.

Povilas rašė...

Rekomendacijos tiesiog nuostabios

Rašyti komentarą

Gaudeamus Igitur! Copyright © 2011 | Template design by O Pregador | Powered by Blogger Templates