Filisteris Sikstas Ridzevičius skatino dalyvius pasidalinti savo nuomone

Šiemet jau 25-ąjį kartą galėjome visi drąsiai ir garsiai sau ir visam pasauliui ištarti – esame laisvi. Esame savo nepriklausomybę atkūrusi tauta. Tačiau kartu reikia ir nepamiršti, kad už tai turime būti dėkingi tiems, kurie nepailsdami ne tik mintimis, bet ir darbais prisidėjo, kad Lietuva galėtų vadintis nepriklausoma valstybe. Ir, kad ir kaip nesinorėtų nukrypti nuo akto, tačiau šį kartą verta paminėti mūsų kariuomenę, kuri dar iki tol gynė ir kovojo dėl tautos suverenumo su nuožmiu priešu. Šių dienų kontekste, Kovo 11-oji ir valstybinė šauktinių armija tik dar labiau įgyja prasmę apie kurią ir norisi kalbėti. 

Skaityti toliau »

Visi išgirdo: mes esam ir mes veikiam!

Šaltais žiemos vakarais, visi nejučia prisimena per metus nuveiktus darbus, patirtus nuotykius, užmegztas pažintis. O matydami tokį šaunų būrį rudenį mūsų rūmus savo juoku ir idėjomis pripildžiusių juniorų, korporantai negali neprisiminti nuo ko viskas prasidėjo...O prasidėjo nuo to, kad mes pagaliau garsiai pasakėm: MES ESAM! MES VEIKIAM! IR MES LAUKIAM TAVĘS, NES NUOTYKIAI TIK PRASIDEDA! Šį semestrą korporacija pradėjo itin gausiai ir aktyviai prisistatydama įvairiose mugėse.

Pirmoji, ilgai laukta ir pati spalvingiausia buvo rugpjūčio 29 dieną vykusi VDU organizacijų mugė. Čia korporantai nuo pat ryto kartu su kitomis mūsų Alma Mater organizacijomis pristatinėjo savo veiklą pasakodami, dainuodami ir tiesiog linksmai bendraudami su kiekvienu žvilgtelėjusiu mūsų pusėn. Didelio susidomėjimo sulaukė galimybė nusifotografuoti su fechtavimosi aprangą vilkinčiais korporantais ir žinoma paragauti skaniųjų vardinių korp! Neo-Lithuania saldainių. Šiame renginyje korporacijos senjorai, be abejonės dėvėjo spalvas, o juniorams teko garbė pasipuošti specialiai šiam renginiui sukurtais korporacijos marškinėliais su cirkuliu.

Po puikios įžangos mugėje, sekė VDU teatre surengta vieša paskaita „Paskui savo svajonę“, kurioje savo patirtimi, patarimais ir gera nuotaika dalinosi VDU „Metų dėstytojas“ doc. dr. Vytautas Liesionis ir charizmatiškieji mūsų korporantai fil! Sikstas Ridzevičius ir fil! Aurelijus Daškevičius.

Jau sekančią dieną skubėjome į kitą renginį – Santakos parke vykusio festivalio KTU Open Air organizacijų mugę. Nepaisant to, kad saulutė lepino maloniu rudenišku oru, renginys po atviru dangumi didelio aplinkinių dėmesio nesulaukė, tačiau organizacijos nemažai pabendravo tarpusavyje, taip stiprindamos savo ryšius.

                     

Netradiciškai buvo sutikta ir mokslo metų pradžia – Rugsėjo pirmoji. Kartu su kitomis korporacijomis dalyvavome korp! Grandis organizuotoje paskaitoje apie alkoholio žalą. Po informatyvios paskaitos šiltai pabendravome su kolegomis, vaišindamiesi pačių atsineštais užkandžiais ir žaisdami stalo bei pasitikėjimo žaidimus. Čia nesutikome potencialių naujokų, tačiau parodėme, kad esame aktyvūs ir nepamirštame užsukti į bendrus Lietuvos korporacijų renginius.

Vis dar spindinčiomis šypsenomis po „Trispalvio vakaro“, rugsėjo 19 dieną dalyvavome NVO mugėje – pasakojome apie save, dalinome naujutėlius lankstinukus apie korporaciją, demonstravome fechtavimosi aprangas. Organizacijos vėl turėjo galimybę pabendrauti tarpusavyje ir smagiai praleisti laiką kartu.

Po derlingo rugsėjo džiaugėmės naujais veidais ir šviežiu energijos gūsiu juniorų pamokėlėse. Susipažinom, susidraugavom, daug išmokom ir nė nepastebėjom kaip prabėgo rudens semestras. Džiaugiamės nuveiktais darbais, nekantriai laukiam švenčių, o po to vėl į priekį, nes esam gyvi, stiprūs ir tikim teisingumu kelio, kuriuo einam.

sen! Eglė Valionytė

2014 m. spalio 22 dieną juniorų pamokėlės metu turėjome garbės susipažinti su nepamirštamųgebumų ir meilės savo veiklai nestokojančiu žmogumi -  Artūru Laisiu. Daug kalbų mokantis ir ypatingai gerai lietuviškai kalbantis prancūzas labiausiai mus nustebino ne teigdamas, kad lietuvių kalba nėra viena iš pačių seniausių, nėra kilusi iš sanskrito ir pan., tačiau savo patirtimi parodęs, kad ji nėra jau tokia sunki, kai mes manome. Manau, kad Artūro lietuvių kalbos žinios daugeliu aspektų lenkia didižiosios dalies lietuvių supratimą apie savo lietuvių kalbą, o taip pat ir gebėjimą ja „naudotis“.

Skaityti toliau »

foto autorius Giedrius Kuncevičius 

Vasaros šilumą po truputį keičiantis rudeninis oras kviečia korporantus savo vakarus praleisti su arbatos puodeliu rankoje uždaroje patalpoje. O jeigu šiltą korporantų draugiją gali papildyti ir įdomi diskusija, praturtinanti mūsų požiūrį į pasaulyje vykstančius įvykius, tuomet toks renginys susilaukia mūsų dėmesio. Akiratį praplėsti ypač padeda fil! Aistės Gedvilienės rengiami Reigano klubo susitikimai, kurie randa vis didesnį atgarsį korporantų tarpe. 

Skaityti toliau »

Spalio 18 d., laikdrodis akiplėšiškai rodo 04:00... vieni sapnuoja trečią sapną, kiti grįžta po ilgų šėlionių, o keturios T. L. S. korp! Neo-Lithuania, t.y. korp! Filiae Lithuaniae merginos ruošiasi kelionei į Rygą pas sesutes S! K! Daugiavietės merginas. Kelionė neprailgsta, nes ūpą kelia ir visus miegus veja lauk, mašinoje griaudintis, tikras roko koncertas. Tokia pati energija ir gera nuotaika lydėjo ir visos kelionės metu. Trims merginoms apsilankymas Rygoje buvo pirmas, todėl buvo puiki proga korporantėms kartu pažinti šį miestą.

Skaityti toliau »

Rugsėjo 18-ąją dieną, Romuvos kino teatre, gimė dar vienas T.L.S. korporacijos Neo-Lithuania projektas – tam tikra prasme netgi įgijęs šventumo laipsnį, kadangi buvo baigtas rašyti Kūčių naktį ir po devynių mėnesių pateiktas visuomenei. Korporacijos nariai padovanojo išskirtinį įvykį Kauno miesto gyventojams, svečiams, esamiems bei būsimiems korporantams – filmo „Trispalvis“, kurį režisavo V. V. Landsbergis, peržiūrą; diskusiją su pačiu filmo autoriumi; bei Eglės Sirvydytės – nuostabios jaunos atlikėjos – koncertą. 

Džiaugiames, kad „Trispalvis vakaras“ susilaukė itin didelio žmonių susidomėjimo. Iš viso buvo užregistruota daugiau nei 300 dalyvių. Nors renginys buvo labiau orientuotas pritraukti jaunimą, taip ugdant jų pilietiškumo jausmą, domėjimąsi Lietuvos istorija, tačiau jame sudalyvavo ir daug įvairaus, ypatingai senyvo, amžiaus žmonių, kuriems yra aktuali partizaniškų kovų, meilės savo šaliai ir tautiškumo tematika – daugelis jų netgi pakvietė atvykti ir savo draugus. Kiekvieną svečią maloniai sutiko gausi kamiltonų bei juniorų grupė, pasipuošusi korporantiška atributika bei lankstinukais, kuriuose pristatoma T. L. S. korporacijos "Neo-Lithuania" veikla. 

Skaityti toliau »

Baltijos kelias – tada ir dabar

Šiemet minime Baltijos kelio 25-metį. Atrodo, kad ir kokius žodžius pasirinktum šiam įvykiui apibūdinti, būtų per daug banalu. Todėl dalinuosi keliomis nuotraukomis iš savo tėčio archyvo.

Rimanto Aukštuolio nuotr.

Tada man buvo beveik treji, bet ir aš prisidėjau prie to bendro jausmo sukūrimo. Sunku patikėti, kad ta susiraukusi mergaitė nuotraukoje - tai aš. Tačiau mane laiko besišypsanti mama. Vienoje iš nuotraukų užfiksuota ir mano tuo metu dešimtmetė sesuo.

 

Tėtis tądien buvo atsakingas už tvarkos palaikymą toje atkarpoje prie Ukmergės, tačiau ir jis tikriausiai negalėjo neįamžinti šių akimirkų.

 

Visi jautė, kad tai yra lūžis toje sustabarėjusioje sovietinėje santvarkoje. Šviežio oro gūsis. Laisvės vėjas. Žmonės nuotraukose šypsosi, be jokios baimės, kad bus uždaryti į kalėjimą, psichiatrinę ligonę ar ištremti ten, kur ilsisi ne vieno lietuvio kaulai.

 

Be interneto, be mobiliojo ryšio mūsų tėvams pavyko suorganizuoti tai, kas visam laikui įėjo į viso pasaulio istoriją. Baltijos sesės pakėlė galvas.

Rimanto Aukštuolio nuotr.

Prabėgo ketvirtis amžiaus. Vaikai nuotraukose užaugo. Jų tėvai jau sūpuoja anūkus, o seneliai spėjo dar labiau pražilti, užpuolė ligos ir kitos problemos.

 

Tačiau minint Baltijos kelią dalis jų visada susirenka toje pačioje atkarpoje, kurioje a.a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas pastatė atminimo kryžių.

 

Prieš penkerius metus, kai buvo minimas Baltijos kelio 20-metis, į tą vietą atvažiavo žmonės ir iš kitų Lietuvos miestų.

 

Kaip seni pažįstami visi dalijosi prisiminimais, pasakojo apie savo dabartį, apsikeitė kontaktais. 25 metai žmogui yra labai daug, o ką jie reiškia valstybės gyvenime? Kiek daug visko per tuos metus Lietuvos gyventojai patyrė, turėjo išgyventi ne tik valdžios santvarkos lūžį, bet ir lūžį savo galvose. Kaip Remarko aprašytoji prarastoji karta. Juk ne visi taip ir prisitaikė gyventi demokratinėje visuomenėje, o sovietmečio ilgesys aplanko ne vieną vyresnį tautietį.

 

Rimanto Aukštuolio nuotr.

 

 

Beje, kiek kartų pastaruoju metu grįžtu iš Vilniaus namo, tiek matau ant to kryžiaus stovintį gandrą.  Žiūri kažkur į tolį ir laukia. Jis žino, kad greit turės palikti lizdą ir iškeliauti.

 

Tačiau tik tam, kad ankstyvą pavasarį vėl grįžtų namo.

 

Tikiuosi, kad namo grįš ir mano pačios brolis, kuris gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau šiuo metu jis Lietuvą iškeitė į Norvegiją.

 

Aš su broliu per Baltijos kelio 20-ąsias metines.