2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Studentiška kepuraitė

Korporacijos Filiae Lithuaniae kepuraitės
Korporantai su kepurėlėmis (fotografija pasiskolinta iš čia)


Apie studentišką kepuraitę pirmą kartą išgirdau iš mamos. Ji man pasakojo apie savo studentiškus metus, apie dėstytojus, mokslus ir paminėjo, kad tuomet visi studentai turėjo kepuraites - aksomines ir su snapeliais. Pabandžiau mintyse savo mamai uždėti tokią kepuraitę ir ilgai nesvarsčius nusprendžiau, kad nieko čia gražaus kažkokia kepuriūkštė su kazirka. Dabar galvoju kiek kitaip, bet tada, dar gimnazistei, man buvo nesuprantamas studentiškos kepuraitės žavesys. Ir tiesa, ne, mano mama mokėsi tais blogaisiais sovietiniais laikais, o ne prie Smetonos.

Grįžkim nuo Smetonos prie studentiškos kepuraitės. Savąją gavau korporacijai "Neo-Lithuania" švenčiant 80-ies metų sukaktį. Būtent tą lapkričio 9 dieną juodą nuo galvos ant galvos keliaujančią fukso kepurėlę iškeičiau į žalio aksomo korporantišką kepuraitę ir korp! Filiae Lithuaniae juostelę. Smagu buvo neapsakomai! Vaikščiojau kaip su karūna ir ilgai nelaukus jos vidinėje pusėje įrašiau savo įstojimo į Korporaciją metus ir semestrą - 2001 I. Štai, taip - mano kepuraitė.

Tuomet pradėjau galvoti, kad neblogai būtų, jei universitetai grąžintų į madą šį studentišką atributą. Tegu kiek senamadišką ir nelabai praktišką, kad ir dėvimą vien akademinių švenčių metu, bet studentišką. Įsivaizduokit, traukia būrelis kepurėtų vaikinų, o bobulytės, susėdusios ant suoliuko po medumi varvančiomis Laisvės alėjos liepomis, ilgesingai sako: "studentai eina". Ach... gražu, ar ne? Man gražu. O ar kada nors bandėte sugalvoti, kaip ir kur buvo pradėtos dėvėti studentiškos kepuraitės? Akivaizdu, kad ne Lietuvoje, bet tada kur? Vokietijoje? Švedijoje? Italijoje?


Upsalla universiteto studentai su kepuraitėmis (fotografija pasiskolinta iš čia)
























Ilgai nekankindama, sakau, kad manoma, jog pirmieji snapuotas kepuraites XIX a. pradžioje užsidėjo Vokietijos studentai. Vėliau šią tradiciją perėmė Švedijos Uppsalos universiteto studentai. Pastarieji nuo XIX a. vidurio nešiojo balto aksomo studentmössa's, padabintas juodu lakuotu snapeliu ir juoda arba tamsiai mėlyna juostele - graiželiu. Iš Uppsalos kepuraitės nukeliavo į kitus Švedijos ir Danijos, Norvegijos bei Suomijos universitetus. Kiek pavėlavusios Vokietijos studentų mados pasiekė Lenkijos, o vėliau - Lietuvos ir Latvijos universitetus.

Netrukus skandinaviškų technikos universitetų studentai, norėdami išsiskirti, savo kepuraites padabino masyviais kutais, nuleistais ant susuktos virvelės dešinėje kepuraitės pusėje. Pirmieji tokias kepuraites, nusižiūrėtas nuo norvegų studentų (pastarieji kutuotas kepuraites - duskeluedėvėjo nuo 1856 m.), 1879 metais užsidėjo Gotenburgo Chalmers technikos universiteto studentai. Technikos studentai teknologmössa's (taip vadino jie savo kepuraites) rinkdavosi skirtingų spalvų, nurodančių priklausomybę konkrečiam universitetui.

Studentiškos kepuraitės Švedijoje  buvo įteikiamos stojamuosius egzaminus išlaikusiems ir į akademinę bendruomenę įsiliejusiems naujiems nariams. Vėliau gi, praėjus beveik dvidešimčiai metų, kepuraitė numigravo į vidurines mokyklas, kur jos buvo uždedamos kiekvienam išlaikiusiam baigiamuosius egzaminus. 

Švedijos studentai kepuraites juosė (ir tebejuosia) skirtingų spalvų juostelėmis, kurių spalvos nurodė (-o) studijų kryptį, puošė (-ia) jas iš juostelių suklostuotomis rozetėmis. 


Helsinkio universiteto studentų kepuraitės (pirmoji - švediškai kalbančių studentų, trečioji - inžinerinius mokslus studijuojančių studentų). Fotografijos pasiskolintos iš čia



Suomijos studentų kepuraitės buvo (ir tebėra) panašios į į jų kolegų Švedijoje. Pagrindinis skirtumas - kepuraitės priekyje, centre vietoje tekstilinės rozetės buvo segamas aukso spalvos lyros ženklas - Helsinkio universiteto simbolis. Suomiška kepuraitė buvo pradėta dėvėti 1870 m. ir tradiciškai buvo nešiojama nuo Valpurgijos nakties iki rugsėjo mėnesio. Šiandien studentiškomis kepuraitėmis universitetų auklėtiniai pasipuošia tik akademinių švenčių proga. Daugiau apie suomiškas kepuraites ir pamušalo spalvos bei rozetės diametro reikšmes galite pasiskaityti paspaudę šią nuorodą.


Rozetė su Helsinkio universiteto simboliu lyra
(fotografija pasiskolinta iš čia)
Suomijoje kepuraitės taip pat teikiamos visiems sėkmingai išlaikiusiems baigiamuosius vidurinės mokyklos egzaminus. Ilgą laiką baigiamieji egzaminai buvo ir stojamieji į Helsinkio universitetą, todėl kepuraitės iškart buvo dabinamos pasirinkto universiteto emblema. Vėliau, atsiradus daugiau universitetų, studentų sąjungos pradėjo reikalauti, kad šioje emblemoje būtų naudojamas simbolis to universiteto, kuriame studijavo kepuraitės savininkas.

Priešingai nei Švedijoje, suomiai technikos universitetų studentai dėvi baltas kepuraites (teekkarilakki), puoštas aukso spalvos rozetėmis ir ant ilgos suktos virvelės prikabintu masyviu juodu kutu. 

Danijos studentai ilgą laiką dėvėjo dviejų spalvų kepuraites, kurios buvo savotiškas Kopenhagos universitete nešiotų uniformų rudimentas. Juodas, apjuostas tamsiai raudonu kaspinu nešiojo šaltuoju metu laiku (XIX a. jas dėvėjo drauge su juodu švarku ir juodomis ilgomis kelnėmis) bei baltas kepuraites - šiltuoju metu laiku. Kepuraitės pamušalo spalvos bei papuošimai rodė dėvinčiojo studijų kryptį. XIX a. pabaigoje kepuraičių nešiosena šiek tiek pakito - juodomis kepuraitėmis puošėsi studijavusieji klasikinę filologiją, o baltomis - modernias kalbas ir matematiką. 

Danų studentų kepuraičių priekis buvo puošiamas raudonos spalvos tekstiline rozete su baltos spalvos kryžiumi.

Tuo tarpu Norvegijos studentai dėvėjo juodo aksomo kepuraites puoštas aukso spalvos rozetėmis su Apolono atvaizdu - Oslo universiteto simboliu. 

Islandijoje studentų kepuraites gali dėvėti visi, sėkmingai baigę vidurinę mokyklą. Islandų kepuraičių forma panaši į kitų Šiaurės Europos universitetų kepuraites. Tradiciškai kepuraitė yra baltos spalvos, juodu snapeliu ir apjuosta juoda juosta, kurios centre, virš snapelio, prisegta sidabro spalvos žvaigždė. Islandu kepurėlė turi viena gana ryškų skiriamąjį bruožą - nuimamą baltą "karūną" (taip vadinama viršutinė kepurėlės dalis), kuri slepia juodos spalvos kepurėlę. Baltas kepurėles tradiciškai nešiodavo pirmojo kurso studentai (fuksai - pagal mus) ir tik sėkmingai išlaikiusiems pirmųjų metų egzaminus buvo leidžiama nuvilkti baltąją kepuraitės dalį ir taip pademonstruoti savo statusą universitete.

Vėliau kepuraitės kito - karūna tapo pačių įvairiausių spalvų, nurodančių studento studijuojamą specialybę.


Belgiška calotte (fotografija pasiskolinta iš čia)



Belgijos studentai dėvi dviejų tipu kepuraites: calotte - nešiojamas katalikiškų universitetų studentų ir penne - nešiojamas laisvųjų universitetų studentų. 

Calotte kildinamos iš dvasininkų dėvėtų kepuraičių. Ši studentiška kepuraitė yra cilindro formos, siuvama iš aksomo ir vilnos. Kepuraites raudonu viršumi tradiciškai dėvi Briuselio, Liuveno, Naujojo Liuveno ir Namuro universitetų studentai, baltu - Gento, o smaragdiniu - Liežo universitetų studentai.

Calotte priekyje sukryžiuojamos dvi juostelės - viena - Belgijos vėliavos spalvų, kita - universiteto arba miesto, kuriame studijuoja kepuraitės savininkas, spalvų. Kepuraitės užpakalinėje pusėje įkomponuojama universiteto ar fakulteto emblema. Ratu ant kepuraitės šono segamos aukso spalvos žvaigždės simbolizuoja sėkmingus studijų metus. Sidabrinės spalvos - antrus metus kartotą studijų kursą. Papildomai prisegami ženklai nurodo studento priklausomybę organizacijoms, politines pažiūras, laisvalaikio pomėgius ar ... studento charakterį. Trumpiau tariant - saviraiškai ribų nėra.

Tiek calotte, tiek penne naujai įstoję studijuoti gauna tik ištvėrę krikštynų procedūras, išmokę lotynišką studentų himną ("Gaudeamus") ir galintys paaiškinti kepuraites puošiančius simbolius.


Belgiška penne (fotografija pasiskolinta iš čia)


















Penne - gerokai skiriasi nuo apskritų calotte. Tai dažniausiai džinsinio audinio kepuraitė su įspūdingo dydžio snapeliu ant kurio užrašomas universiteto pavadinimas. Kepuraitė apjuosiama fakultetą reprezentuojančios spalvos juostele, ant kurios tvirtinamos studijų metus skaičiuojančios aukso spalvos žvaigždės. Sidabrinės, kaip ir ant calotte segamos tam, kad būtų pažymėti ir tie metai, kai teko kartoti kursą. Mokančiam skaityti studentiškos kepuraitės ženklus - jos savininko akademiniai pasiekimai - kaip ant delno.

Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje studentiškas kepuraites tradiciškai dėvi studentų brolijų ir korporacijų nariai. Tokių kepuraičių spalvos ir emblemos dažniausiai atspindi ne priklausomybę kuriam nors universitetui ar studijų kryptį, bet narystę konkrečioje studentų korporacijoje. XIX a. pradžioje studentai nešiojo įvairiausių modelių kepuraites, kurios tarpusavyje skyrėsi snapelių ir karūnų formomis bei aukščiais, spalviniais deriniais ir puošybos būdais. Įvairios kepurėlės, derintos su atitinkamų modelių  švarkais bei kelnėmis ir net pypkėmis, buvo įprastinė, nieko nestebinanti studentų apranga. Standartinė (die Mütze), dabar žinoma studentiška kepuraitė su snapeliu, Vokietijoje susiformavo maždaug 1820-1830 metais ir iškart buvo nacių uždraustos dėvėti. Štai taip.


Vokietijos studentų kepuraitės (fotografijos pasiskolintos iš čia)


Studentų korporacijos kepuraites dėvėjo (ir tebedėvi) tik drauge su juostele. Jos abi drauge vadinamos "spalvomis" ir dėvimos tik su tvarkinga apranga - dažniausiai, ne per daug šviesių spalvų kostiumu, marškiniais ir kaklaraiščiu. Kepuraitės karūnos spalva dažniausiai atspindi pirmąją pagal svarbą spalvą korporacijos simbolikoje (rišant juostelę, ji juosiama taip, kad pirmoji korporacijos spalva būtų viršuje). Išskirtiniais atvejais (dažniausiai Austrijos korporacijose), kepuraitei buvo parenkama tokia spalva, kurios nebūdavo juostelėje. Tokiu atveju kepuraitės spalva atspindėdavo pirmąją korporacijos spalvą.

Korporantiškų kepuraičių karūna paprastai yra išsiuvinėjama aukso arba sidabro spalvos cirkuliu - korporacijos šūkį atspindinčiu ornamentu.

Nauji nariai (fuksai) dėvėdavo skirtingų spalvų kepuraites, nei tikrieji korporacijų nariai. Baltijos šalyse juniorai nešiodavo juodos spalvos kepuraites be spalvų. 

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Vėliau galbūt bus daugiau... o kol bus - apsilankykite virtualiame tarptautiniame studentų muziejuje ir pasižvalgykite į studentiškas kepuraites, fechtavimosi ir tiesiog studentišką aprangą.

* Šis įrašas pagrįstas internete rastais šaltiniais ir iliustracijomis, todėl jame gali rastis netikslumų. Jei turite fotografijų, kuriose užfiksuotos studentiškos kepuraitės - pasidalinkit :)

4 komentarai (-ų):

Eugenija rašė...

Ruta, saunuole esi. Seniai norejau suzinoti apie Belgijos kepuraites. Labai jau jos iskrentanciai is konteksto ir netvarkingai atrodo :)
Aciu.

Rūta rašė...

Kūrybingai, sakyčiau :)))))

Agris rašė...

Nepilna informacija ... pirmos Latvijos ir Lenkijos studentu korporacijos ikurtos Estijoje ... Tartu, o tur nuo 19. šimtmečio pradžios Jenos vokiečiu studentu korporaciju tradicijos su visoms kepuraitems. Baltijos korporaciju ženkla - simbolas ant kepuraites, kitur praktiškai nematyta tradicija, matytas tiek dar Lietuvoje (ne Baltijos korporacijos) ir keletiems Vokietijos filistriems. Ir kur informacija del Estijos studenčiu korporacijosm? Ir ypač del Latvijos studenčiu (merginu) korporacijoms, kur iš vis kito dizaino kepuraites + Latvijoje 12 tokiu organizaciju.

fil! Agris Raipalis, patrus et amicus ugalensis
agris.raipalis@gmail.com
+371 26113857
www.patria.lv
http://korpugala.ee/

Rūta rašė...

Ačiū, Agri, už komentarą. Tikrai taip, šis sraipsnis nėra pilnas. Tačiau, noriu atkreipti dėmesį, kad jame trumpai aptariamos ne Korporacijų, o tik studentiškos, universitetų kepuraitės (ir vėl gi, net ir žvelgiant iš šių pozicijų, straipsnis tikrai nėra pilnas, Tu teisus).

Ačiū ir už papildomą informaciją, kuri, tikiuosi, papildys būsimą įrašą apie korporantiškas kepuraites. Ir... malonu, kad užsukai :)

Rašyti komentarą

Gaudeamus Igitur! Copyright © 2011 | Template design by O Pregador | Powered by Blogger Templates