Šventinės nuotaikos paieškos, arba kuo lietuviai gali didžiuotis prieš latvius ir estus?

Lietuvos prekybos centrams pradėjus puoštis šventiniais blizgučiais ir visu garsu leidžiant iki skausmo žinomas kalėdines dainas, dažnai išgirsti žmones sakant, kad jie nejaučia kalėdinės dvasios. Taigi šiemet buvo vykdomas toks eksperimentas – surask Kalėdų dvasią. O viskas prasidėjo nuo to, kad akis užkliuvo už informacijos apie Kalėdų eglutės jubiliejų – estai skelbia, kad šiemet sukanka 500 metų, kai pirmą kartą buvo papuošta Kalėdų eglė. Taigi netrukus atsirado planas per savaitgalį aplankyti dvi sostines – Rygą ir Taliną – garsėjančias savo kalėdinėmis mugėmis. Gruodžio 12-13 dienomis į kelionę leidosi sen! Rima su Giedriumi  ir sen! Mantas su Aušra.

Pirmas kelionės taškas – jaukioji Ryga

Tik nuvykę į Latviją išgirdome, kad Kalėdų eglė pirmą kartą buvo pastatyta ne Estijoje, o Latvijoje. Pasirodo, šios šalys kaimynės tarp savęs dėl šio fakto nesutaria. Korporacijos Fraternitas Livonica pirmininkas Kristaps pabrėžė, kad reikia atkreipti dėmesį, kiek Rygoje yra papuoštų eglučių, nes latviai labai didžiuojasi, kad pirmoji eglutė buvo papuošta pas juos.
Beje, prieš kelias dienas, įveikusi Estiją ir Vokietiją, Latvija iš tiesų buvo pripažinta pirmąja šalimi, kurioje prieš pusę tūkstančio metų per Kalėdas buvo papuošta eglė.

Rygos senamiestis gausiai papuoštas girliandomis, šviesomis, įvairiomis skulptūromis.
Gatvėse stovi įvairių dydžių ir formų eglės. Greitai radome Rygos Katedros aikštėje veikiančią kalėdinę mugę. Šiemet kalėdinė mugė Latvijos sostinėje prasidėjo gruodžio 2 dieną ir truks iki sausio 10 dienos.

Mugėje galima susipažinti su latviška produkcija, įsigyti vilnonių pirštinių ar kojinių, aksesuarų, rankų darbo suvenyrų. Sušalusius sušildys karštas vynas, o išalkę gali pasivaišinti raugintais kopūstais su dešrelėmis. Lietuvių verslininkai mugėje taip pat dirba, juos radome pardavinėjančius šiltas pirštines ir kepures.

Kai nebešildė net karštas vynas, Kristaps pasiūlė kur nors prisėsti ir išgerti alaus. Prie mūsų prisijungė ir visiems neolituanams puikiai pažįstamas Janis bei korporacijos Patria narys Edmunds.
Deja, Rygoje negalėjome ilgiau užtrukti, kadangi mūsų jau laukė Tartu, o dar laukė ilga kelionė ne pačiais geriausiais Latvijos keliais.

 

Naktis Tartu

Antrame pagal dydį, sename universitetiniame Tartu mieste buvome apie 23 val. Įsikūrę hostelyje, pasiėmėme lauktuves (apie dvi dėžes lietuviško alaus) ir keliavome pas Sakalą, o ten susitikę su Sakalos vyrais patraukėme pas Vironia. Tartu gatvės man, Giedriui ir Mantui buvo pažįstamos po Valpurgijos nakties :) Per Neo-Lithuania Alutį Sakalos nariams labai patiko Švyturio Baltas alus, o Vironią sužavėjo Švyturio Baltijos alus.

Vironia rūmuose mūsų laukė daugiau Vironios korporantų, vėliau prisijungė ir dar daugiau Sakalos narių. Nors Vironia garsėja savo griežtumu ir net per Valpurgijos naktį, kai korporacijų namų durys atidaromos, pas Vironia nėra lengva patekti ne korporantams. Bet tą naktį Giedrius ir Aušra turėjo ekskursiją Vironios rūmuose, tuo metu aš ir Mantas su estais kalbėjome apie korporantiškus reikalus (kurie žinomi tik Valdybos nariams :) ) ir šiaip įdomius dalykus, pavyzdžiui, kaip Estijoje buvo išspręsta korupcijos problema. Kalbėjome ilgai, kai kurie korporantai per tą laiką spėjo net labiau pavargti nei kiti :)

Paryčiui išsiskirstėme, nes po kelių valandų laukė kelionė į Taliną.

 

Antras kelionės taškas – santūrusis Talinas

Pabudome anksti ir greit susirinkę daiktus išvažiavome į Taliną. Estijoje susidūrėme su problema, kai nei vienoje degalinėje negalėjome rasti dujų. Atrodo, kad estai važinėje tik dyzelinu ir benzinu. Be to, kelyje nuolat būdavo ženklai apie greičio matuoklius. Taigi teko skubėti lėtai :D

Aš Taline esu buvusi labai trumpai, kai su fil! Mindaugu Kroku keliavome į Suomiją.  Bet Talinas nėra miestas, kuriame paprasta pasiklysti :) Vaikščiojome ir grožėjomės miesto panorama, viduramžiškomis gatvelėmis, aš pagaliau pamačiau garsųjį Viru viešbutį, kuriame sovietmečiu apsistodavo tik užsieniečiai, o jo rūsyje veikė sovietinės saugumo struktūros. Bevaikščiodami lengvai radome kalėdinės mugės vietą – iš tolo buvo girdima muzika ir jaučiami kvapai. Mugėje pirmą kartą paragavau karšto grogo, čia kad nesušalčiau nuo tos drėgmės, sklindančios nuo Baltijos jūros :)

Talino mugėje taip pat sutikome lietuvių prekeivius su mėsos gaminiais. Jie pasiguodė, kad šiemet nebuvo įleisti į Rygos mugę, nes ten neleidžiama prekiauti mėsos gaminiais. Aš iš šios mugės parsivežiau šiltą žieminę kepurę. Šiemet mugės darbo laikas nuo lapkričio 24 iki sausio 8 dienos.

Nustebino, kad aplink mugės vietą esančiose kavinėse lauke stovi žmonės, kurie kviečia užeiti. Tai teko matyti tik Pietų šalyse. Tiesa, atrodo, kad Taline gatvės barstomos ne druska, o kažkuo panašiu į žvyrą (kieti juodi akmenukai). Taigi batai nebaltuoja, o laipiojant po kalvas nėra taip slidu. Tiesa, būdami Estijoje žiemą pasisaugokit varveklių - mums kėlė nuostabą ramiai šaligatviais vaikštantys žmonės, virš jų galvų kabant milžiniškiems varvekliams. Mes tuo tarpu buvome atsargesni ir stengėmės prieš eidami šaligatviu pažiūrėti, ar koks ledo gabalas nekaba :)

Galutiniai kelionės taškai – Kaunas ir Vilnius

Apie 19 val. pajudėjome link Lietuvos.  Nors laikas spaudė, bet prieš įvažiuodami į Latvija, dar užsukome į Parnu miestą. Buvo jau tamsu, o visas miestas tiesiog spindėjo, pasakiškai atrodė papuošti tiltai ir medžiai. Parnu garsėja kaip Estijos vasaros sostinė, taigi ten reiktų būtinai užsukti šiltuoju metų laiku.

Apie 1 val nakties išleidome Mantą su Aušra Kaune, o apie 2.30 val. su Giedriumi  jau buvome namuose Vilniuje. Pavargę, bet labai laimingi. Per tas dienas įveikėme 1500km, sutikome pačių įvairiausių žmonių, bet kelionės tikslas pasiektas – aplankytos mugės Rygoje ir Taline. Tiesa, mano nuomone, latvių ir estų eglėms nėra kuo lygintis su Vilniaus ir Kauno eglutėmis :) Nors mes neturime tokių kalėdinių mugių tradicijų kaip kaimynai, bet mūsų eglutės atrodo iš tiesų įspūdingai.